Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Ar neįgaliųjų šeimos pagaliau sulauks atokvėpio?

Daiva Ausėnaitė | 2015-03-02 00:01:13

Europoje aktyviai keliamas klausimas, kaip galima būtų padėti neįgaliesiems geriau integruotis į visuomenes, Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos siūlo sprendimus. Vieną iš jų – laikino atokvėpio įstaigas neįgalius asmenis prižiūrintiems artimiesiems – mūsų šalyje bando įgyvendinti būtent nevyriausybinės organizacijos. Šiame kelyje jiems trukdo tik dažnai metama frazė „nėra pinigų“, nors aktyvistai turi rimtą argumentuotę, kad pinigų yra, tik jie ne taip paskirstomi.

Dana Migaliova, Kristina Miškinienė, Arūnas Germanavičius
Iš kairės: Dana Migaliova, Kristina Miškinienė, prof. Arūnas Germanavičius. Daivos Ausėnaitės nuotr.

Trūksta įstatymo

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Kristinos Miškinienės, šiuo metu socialinė piniginė parama perduota savivaldybėms, tad laikas pradėti lėšas naudoti socialinei sričiai, tiems žmonėms, kuriems labai reikia paslaugų. Individualių paslaugų praktika, pasak K. Miškinienės, Europos valstybėse vis labiau įsigali, kai paslauga suteikiama laiku, pagal žmogaus poreikį ir užtikrinant tų paslaugų tvarumą.

„Ne tik mūsų valstybėje, visoje Europoje suvokiama, kad aktyvios priemonės galėtų būti veiksminges. Visgi kalbų labai daug, o darbų ne tiek daug. Suprantama, buvo krizė, tai lyg ir pasiteisinimas visose valstybėse. Mūsų komitetas ne kartą kalbėjo apie tai, jog reikia, kad paslaugos būtų arčiau žmonių, yra parengtas bendruomeninių paslaugų plėtros projektas, kuris turėtų keisti institucinę globą, kad paslauga būtų teikiama bendruomenėje. Aišku, yra specifinės paslaugos, pavyzdžiui, atokvėpio paslauga, ji reikalauja didesnių pokyčių. Deja, turiu pasakyti, kad iki šiol Seime neturime įregistruotos Vaikų teisių apsaugos pagrindų naujo įstatymo redakcijos, kurios labai visi laukia, nes būtent šiame įstatymo projekte turėtų būti reglamentuojama ši taip visiems reikalinga laikinojo atokvėpio artimiesiems paslauga“, - sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Gyvenimas bendruomenėje

Beveik prieš 5 metus, 2010 m. gegužės 27 d., LR Seimas priėmė įstatymą dėl neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą.

Šios konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką teisę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Kaip sekasi įgyvendinti šį tikslą, turėtų parodyti šiuo metu rengiama Vyriausybės ataskaita. Tačiau paraleliai rengiama ir šešėlinė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių ataskaita, kuri gali parodyti visai kitą situaciją. Šešėline ji vadinama, nes ją rengia nevyriausybinės organizacijos, dirbančios neįgaliųjų srityje.

Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos narė, Lietuvos neįgaliųjų forumo tarybos narė, UNICEF nacionalinio komiteto narė ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ asociacijos vadovė, viena iš šešėlinės Jungtinių Tautų nevyriausybinių organizacijų ataskaitos rengėjų Dana Migaliova tikisi, kad pagaliau baigsis „gražus popierių rašymas“, kad pagaliau visi įstatymai ir poįstatyminiai aktai bus įgyvendinami. „2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, priėmimo į socialinės globos namus laukia 146 žmonės. Kada jie ten pateks?.. Savivaldybėse nesikuria alternatyvios, bendruomeninės paslaugos. Kalbėdami apie konvenciją, mes norime praktiškai panaudoti šį svarbų, pasaulinį dokumentą. Mes labai gilinomės į kai kuriuos straipsnius, pavyzdžiui, savarankiškas gyvenimas bendruomenėje. Prieš žmogaus valią niekas neturėtų būti išvežtas, apgyvendintas kitur. Neįgalus žmogus turi teisę gyventi ten, kur jis gimė, augo. Taip pat visą pagalbą šeima ir žmogus turi gauti ten, kur gyvena. Šiuo metu yra keliami svarbiausi klausimai – kas organizuos tas paslaugas? Kas įpareigos savivaldybes teikti šitas paslaugas? Savivaldybė turi savarankiškas ir valstybės deleguotas funkcijas. Socialinės paslaugos yra viena iš savarankiškų funkcijų. Daugelyje savivaldybių visos socialinės paslaugos, ypač specialiosios, yra prioritetų sąrašo gale. Jeigu lieka pinigų, teikia tas paslaugas, jeigu nelieka – neteikia. Čia yra didžiausia bėda“, - sakė D. Migaliova.

Pasak D. Migaliovos, Lietuvoje tėvai, auginantys sutrikusio intelekto asmenis, kartu su specialistais, tarptautiniais ir vietiniais ekspertais jau 25 metus kartoja tą patį – „norim, kad mūsų vaikai ir šeimos gyventų oriai, mes nenorim jaustis išlaikytiniai, mes tik norim tų pačių galimybių ir sąlygų, ką turi kiekvienas Lietuvos gyventojas“.

Pinigų klausimas

Paslaugų apmokėjimo klausimas, kalbant apie socialines paslaugas neįgaliesiems, yra vienas opiausių.

„Manau, atėjo pats laikas taikyti mišrų finansavimo modelį. Valstybė turi įkvėpus oro pasakyti, kad galbūt 10 metų reikės finansuoti dvi sistemas – senąją (nes neuždarysi institucijų per vieną dieną) ir naują (bendruomeninių paslaugų plėtra). Būtina sudaryti sąlygas gyventi žmogui bendruomenėje ir kad tėvai nebūtų priversti atiduoti savo vaikų, brolių, seserų, mamų, tėvelių į tas dideles socialinės globos įstaigas. Šiandien atėjo laikas imtis rimtų pertvarkų“, - pabrėžė D. Migaliova.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos profesorius Arūnas Germanavičius sako, jog visuomenėje prioritetas yra fizinė, o ne psichinė sveikata. Būtent dėl to ir finansavimas fizinės sveikatos sritims didesnis, tačiau šių paslaugų galutinis rezultatas nėra integracija į visuomenę.

„Tai yra daugiau problemų taisymas, tų, kurios atsirado dėl tam tikrų gyvensenos ypatumų. Psichikos sveikatos srityje kylančios problemos neretai nėra pastebimos. Tik tada, kai žurnalistai pradeda rašyti apie žmones, kurie padarė keistus dalykus vadinamųjų sveikųjų atžvilgiu, tuomet įvyksta susidomėjimas, bet jis gan greitai atslūgsta. Daugelio žmonių, kurie turi psichikos ar intelekto sutrikimus, mes nematome. Jie yra institucijose, šeimose – izoliuoti nuo visuomenės. Nuvažiavę į užsienį, mes matome neįgaliuosius gatvėse, vežimėliuose, su asistentais, daugelis jų gyvena bendruomenėse. Ilgalaikės globos įstaigos yra neefektyvios – jos naudoja labai daug lėšų ir galutinis jų rezultatas nėra integracija į visuomenę. Atvirkščiai – žmogus tampa dezintegruotas. Jeigu jis ilgai gydomas ar prižiūrimas slaugos įstaigoje, jam susiformuoja vadinamasis hospitalizmo sindromas, žmonės praranda įgūdžius, netgi tuos nedidelius, kuriuos turėjo, tą nedidelį savarankiškumą“, - sako profesorius.

Jis yra suformulavęs 5 komponentus, kuriuos reikia įgyvendinti, priešingu atveju neverta kalbėti apie tinkamą neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimą.

„Pirmiausia, psichotropiniai vaistai, jiems valstybė šiuo metu išleidžia daugiau kaip 70 mln. litų. Galima sakyti, kad valstybė tik šiuo aspektu įgyvendina tarptautinius susitarimus. Tačiau visgi dažniau žmonėms reikia psichologinio konsultavimo, psichosocialinės reabilitacijos, darbo programos bei būsto neįgaliesiems paslaugos. Būtent paslaugų finansavimo disbalansas (vieniems milijonai, kitiems ir porą šimtų neatsiranda) geriausiai atspindi netinkamą lėšų paskirstymą“, - kalbėjo profesorius.

O gal prioritetų klausimas?

Valstybės kultūrinį lygį, kaip rašė tarpukario Lietuvos psichiatrijos profesorius Juozas Blažys, galima vertinti pagal tai, kaip rūpinamasi pačiais pažeidžiamiausiais, labiausiai sergančiais žmonėmis. Šį žymų, tačiau užmirštą specialistą citavęs prof. A. Germanavičius prisiminė, kaip prieš 15 metų, bendradarbiaujant su organizacija „Viltis“, jam teko matyti labai sunkių atvejų, kai šeimos tiesiog prirakindavo grandinėmis savo artimuosius.

„Tai yra žiauri šio reikalo pusė, kai žmonės, artimieji, niekada negavę jokios pagalbos, nežinojo, kaip tvarkytis su keistu, kartais pavojingu savo vaiko elgesiu. Todėl manau, kad būtina rasti tinkamą balansą tarp savivaldybių ir vyriausybės suderintų veiksmų“, - sako prof. A. Germanavičius.

Jis pabrėžė, kad laikino prieglobsčio neįgaliesiems klausimas bene labiausiai susijęs su būsto klausimu.

„Artimiesiems reikia turėti galimybę kažkur palikti savo artimą žmogų, turintį psichinę ar intelekto negalią, nes jie ne tik kad kartais nori pailsėti, tačiau ir patys suserga, atsiranda kitų situacijų, kai slaugyti žmogų nėra kam“, - kalbėjo profesorius.

Pasak D. Migaliovos, Estijoje laikino prieglobsčio paslauga teikiama važinėjant į namus. „Apmokėjimas yra integruotas, nes kartais prie socialinių paslaugų žmogui reikia ir medicininių. Mes lankėmės Islandijoje, ten šios paslaugos teikiamos įvairiai – vienur tai yra butas, kur atvažiuoja po pamokų vaikai ar suaugę, specialistai juos prižiūri. Kitur daliai žmonių, kurie negali palikti namų, paslauga teikiama jų namuose. Ši paslauga labai populiari Škotijoje. Ten įprasta, kad pats neįgalus žmogus, nusprendęs pailsėti nuo savo artimųjų, apsigyvena vadinamuosiuose hospisuose, ten bendrauja su draugais, važinėja iš ten į darbą. Ši paslauga nėra brangi, pagrindinis dalykas – reikia apmokėti paslaugas darbuotojams, kurie yra šalia žmogaus. Aš manau, kad tai požiūrio klausimas, nes mes visus norim gydyti, ugdyti, mokyti visą gyvenimą. Pamirštame, kad žmogui kartais reikia tiesiog leisti gyventi tokiam, koks jis yra – su savo galiom ir negaliom“, - sakė D. Migaliova.

Kur galima atsikvėpti

Kol kas laikinojo atokvėpio tarnybą turi tik Vilniaus miestas. Ji, deja, netenkina daug specialiųjų poreikių turinčių asmenų pageidavimus. Kol kas mąstoma, kaip integruoti šią paslaugą, kad specialistai atvyktų į neįgaliųžmonių namus.

Vilniaus pensione ir Klaipėdos kūdikių namuose yra organizuojama trumpalaikė globa labai mažiems vaikams, tačiau D. Migaliova šį principą kritikuoja kaip netinkamą.

Laikinojo atokvėpio artimiesiems paslaugos poreikis buvo tiriamas 20-yje šalies savivaldybių. Kiekvienoje savivaldybėje 15-20 žmonių norėtų gauti šią paslaugą. Pasak D. Migaliovos, artimiausiu metu ši paslauga gali atsirasti Utenos, Šilutės ir Trakų savivaldybėse.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: neįgalieji
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų