Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Suvaldyti stresą įmanoma

Daiva Ausėnaitė | 2015-02-26 00:02:13

Šių metų Vilniaus knygų mugėje Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros specialistai pristatė knygą „Efektyvūs streso mažinimo būdai: biogrįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija“. Joje analizuojamas stresas, jo įtaka mūsų sveikatai bei įvertinami du atsipalaidavimo būdai – grįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija.

Į knygos pristatymą susirinkusiems buvo pademonstruota technologija, kuri vertino žmogaus odos varžą, temperatūrą, širdies ritmą, kvėpavimo dažnį. Daivos Ausėnaitės nuotr.

Gyvenimas su stresu

Pasak doc. dr. Loretos Gustinienės, stresas lydi mus kiekvieną minutę kiekviename gyvenimo etape.

„Nežinau, ar iš viso yra žmogus, kuris nebūtų patyręs streso ir kuris gali gyventi be streso. Streso mums reikia. Jis neišvengiamas mūsų gyvenimo palydovas. Stresas vyksta ir tuomet, kai yra stiprios neigiamos emocijos (netektis, nusivylimas), ir tuomet, kai užvaldo stiprios teigiamos emocijos. Stresas matuojamas pagal savo skalę (stresogeniniai veiksniai), įdomu, kad į šią skalę šalia mirties, kalėjimo įtraukti ir kūdikio gimimas bei vestuvės“, - sakė į knygos pristatymą susirinkusiems doc. L. Gustinienė.

Kūnas reaguoja į stresą, į tuos veiksnius, kurie vyksta išorėje (temperatūros pokyčiai) ir tai, kas vyksta viduje (mintys ir jausmai).

„Ne visi vienodai reaguoja į stresą, nes esame skirtingi. Priklausomai nuo to, kokius dalykus labiausiai vertiname, kokie dalykai yra reikšmingiausi, tai tų dalykų pokyčiai ir sukelia didesnį ar mažesnį atsaką organizme“, - kalbėjo specialistė.

Kas yra stresas

Terminas „stresas“ sveikatos moksluose pirmą kartą pristatytas Hanso Seljė (Hans Selye) 1926 m. Seljė kartu su bendraautoriais nusprendė stresu apibūdinti nespecifinį organizmo atsaką į bet kurį iššūkį. Anot Seljė, įvairūs išoriniai ir vidiniai pokyčiai pažeidžia organizmo homeostazę (pusiausvyrą) ir šis į tai reaguoja specifiniu fiziologiniu sujaudinimu – įsijungia reakcija „kautis arba bėgti“, organizmas mobilizuojamas įveikti pokyčių sukeltus sunkumus.

„Stresas yra normali, adekvati sveiko organizmo reakcija, padedanti prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų, paruošianti organizmą išgyventi ekstremalius pokyčius, kuriems vykstant reikės dėti daugiau pastangų, t.y. būti fiziškai aktyviam“, - sakė L. Gustinienė.

1974 m. Seljė atskyrė destruktyvų stresą nuo konstruktyvaus, tuo parodydamas, kad ne visas stresas yra kenksmingas. Nedidelis stresas padidina motyvaciją ko nors siekti, padaro mus atsparesnius kenksmingiems poveikiams ir drauge gerina gyvenimo kokybę. Seljė tokį stresą vadino „eustresu“, o sveikatai kenkiantį, neigiamai veikiantį stresą – „distresu“.

„Jeigu stresas, kuris atsiranda mūsų organizme, per tam tikrą laiką nesumažėja iki normalaus arba artimo normaliam lygmeniui, jis ima veikti mūsų kūno dalis, tam tikrus organus ir sistemas. Jeigu žmogus turi silpnesnę širdį, stresas paveikia jo kraujospūdį, visą kraujotakos sistemą. Gali būti, kad paveikia smegenų kraujotaką, žmogui per ilgesnį laiką atsiranda virškinimo sistemos sutrikimai. Nereguliuojamas, ilgą laiką trunkantis stresas yra blogai, nes jis aktyvina visą organizmą, paruošia jį reakcijai kautis arba bėgti. Padidėja hormonų lygis, patankėja kvėpavimas. Šios reakcijos yra individualios. Kiekvienas žmogus per gyvenimą sukaupia arsenalą pojūčių, kuriuos išgyvena, kai patiria stresą“, - kalbėjo dr. L. Gustinienė.

Kaip nusiraminti

Anot docentės, yra dalykų, vykstančių organizme dėl streso, kurių mes negalime pamatyti – silpnėjantis imunitetas, hormonų pusiausvyros, cholesterolio pokyčiai, odos temperatūros, odos varžos pokyčiai.

„Mes negalime pastebėti kai kurių kūno fiziologinių ir hormoninių pokyčių, dėl to, patyrus stresą ar kokias neigiamas emocijas, reikia pabandyti savo organizmą grąžinti iki normalios būsenos. Paprastai tariant, nusiraminti. O kas mums padeda nusiraminti? Mes knygoje aprašėme du principus, kuriuos lyginome – tai grįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija“, - sakė L. Gustinienė.

Įvairios relaksacijos technikos (meditacija, progresuojančioji raumenų relaksacija) sukelia atsipalaidavimo būseną, kuri apibūdinama kaip psichofiziologinė hipoaktyvumo būklė – būklė, priešinga stresui.

 „Relaksacijos būsena yra susijusi su fiziologiniais pokyčiais, tokiais kaip sumažėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas, sulėtėjusi medžiagų apykaita, lėtesnis širdies ritmas, sumažėjęs kraujo spaudimas, odos elektrinis laidumas, raumenų įtampa, sulėtėjęs kvėpavimo dažnis“, - kalbėjo specialistė.

Pasak Teorinės psichologijos katedros doktorantės Ievos Pečiulienės, relaksacija vadinama psichologinė ir fiziologinė kūno būklė esant budrios būsenos.

„Jei žmogus relaksacijos metu užmiega, tai jau yra pašalinis efektas. Mes turime atsipalaiduoti ir išlikti budrios būsenos. Pasiekiama panaši būsena kaip miegojimo, bet tai yra budrumas. Progresuojančios raumenų relaksacijos tėvas Edmundas Jakobsonas pirmasis pastebėjo, kad raumenis iš pradžių įtempus, o po to juos atpalaiduojant, yra pasiekiama gilesnė atsipalaidavimo būsena. Jeigu mes įtempiam raumenis 5-7 sekundes, turime atpalaiduoti ilgiau, tai turi trukti apie 10-20 sekundžių. Reikia stengtis nepertempti raumenų, kad atsipalaidavimo poveikis būtų gerai juntamas. Jeigu pertempsite, tai jau bus fizinė veikla“, - sakė I. Pečiulienė.

Šios relaksacijos metu yra įtempiamos ir atpalaiduojamos 15 raumenų grupių: pėdos, blauzdos, šlaunys, nugara, dešinė ranka, kairė ranka, abi rankos, pečiai, kaklas, veidas, vokai, kakta, lūpos, liežuvis, žandikaulis.

L. Gustinienė
"Kiekvienas žmogus per gyvenimą sukaupia arsenalą pojūčių, kuriuos išgyvena, kai patiria stresą“, - kalbėjo dr. L. Gustinienė. Daivos Ausėnaitės nuotr.

Išmatuoti streso poveikį

Biogrįžtamojo ryšio relaksacija, pasak Teorinės psichologijos katedros doktorantės Gabijos Jarašiūnaitės, yra tai, ko mes nesuvokiame, kai išgyvename stresą. Ši relaksacijos rūšis padedant technologijoms leidžia stebėti organizmo biologines reakcijas realiu laiku. Pasak G. Jarašiūnaitės, stebint jas galima mokytis kontroliuoti.

„Biogrįžtamasis ryšys yra procesas, kuris, panaudodamas instrumentus, padaro informaciją apie kūne vykstančius fiziologinius procesus prieinamą psichikai. Biogrįžtamasis ryšys yra taikomas kiekvienam asmeniui individualiai. Pirmo susitikimo metu įvertinamas žmogaus reaktyvumas stresoriams, taikome keletą skirtingų stresorių – fiziologinį, kognityvinį. Pasižiūrim, kaip žmogus į juos reaguoja. Įvertiname, kada žmogus reaguoja – prasidėjus stresui ar jau iš anksto reaguoja prieš paskelbiant kokią užduotį. Svarbu ir ar ta reakcija po stresinio poveikio atsikuria pakankamai greitai, per 2 minutes, ar ji lieka – tada mes žinome, kad žmogus linkęs galvoti apie stresą net ir jam pasibaigus. Paskui padarome vadinamąjį relaksacijos profilį. Taikant biogrįžtamąjį ryšį galima kombinuoti įvairius relaksacijos metodus ir pasižiūrėti, kuris asmeniui labiausiai tinka, tada galima pradėti mokytis atsipalaiduoti“, - sakė G. Jarašiūnaitė.

Relaksacijos ir įtampos metu šiuolaikiniai tyrimo būdai leidžia vertinti įvairius parametrus – odos elekrinį laidumą, odos temperatūrą, širdies ritmą, kraujospūdį, smegenų aktyvumą, prakaito liaukų darbą.

Į knygos pristatymą susirinkusiems buvo pademonstruota technologija, kuri vertino žmogaus odos varžą, temperatūrą, širdies ritmą, kvėpavimo dažnį. Elektrodai tiriamajai merginai buvo prijungti prie rankos ir juosmens. Jai sprendžiant įvairias užduotis, susirinkusieji galėjo stebėti, kaip kito šie parametrai. Kai kurie labai susirūpino „šokinėjančiu“ širdies ritmu, į ką tiriamoji sureagavo kylančiais visais parametrais. G. Jarašiūnaitė paaiškino: „Kai mes komentuojame jos organizmo reakcijas, jai tai kelia stresą ir jūs tą puikiai matote“.

Pasak G. Jarašiūnaitės, visi skirtingai reaguoja į streso formas, tačiau manoma, kad didžiausias kūno reakcijas sukelia emocinis stresas, kitaip sakant, mūsų pačių mintys ir situacijų vertinimai. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros specialistų, visi galime išmokti įtempti ir atpalaiduoti raumenis bei taikyti tai kasdienėse situacijose.


Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: stresas
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų