Parkinsono ligos gydymas elektrostimuliacija: operacijos reikia laukti, tačiau verta

Kai sergančiajam Parkinsono liga medikamentinis gydymas nebepadeda, o atvirkščiai – sukelia ir šalutinį poveikį, atsiranda alternatyva – gydymas elektrostimuliacija. Tačiau norintiems operuotis reikia nueiti išties ilgą kelią...

Reklama

Laukiančiųjų eilės

Lietuvos Parkinsono draugijos narys Žilvinas (vardas pakeistas) portalui teigia Parkinsono ligos diagnozę išgirdęs prieš 18 metų, kai sunegalavo sveikata – jautėsi tarsi po gripo ar peršalimo ir turėjo kreiptis pagalbos į gydytojus. Vyras sunerimęs – Kauno klinikose konsultuotis dėl elektrostimuliacijos buvo šią vasarą ir yra užrašytas į eilę, tačiau pusmetis jau praėjo, o skambučio dar tvirtina nesulaukęs: „Tikėjomės, kad ji bus atlikta greičiau, tokie nekantrūs esame“.

Lietuvoje Parkinsono ligos gydymas neurostimuliatoriais taikomas vienintelėje gydymo įstaigoje – LSMU ligoninės Kauno klinikose.

„Šiai gydymo įstaigai nuo 2012 metų skiriamos lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Lėšos skiriamos Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus įsakymu, o minėtų medicinos pagalbos priemonių pirkimo procedūras pavedama organizuoti pačiai gydymo įstaigai. 2013 m. ir 2014 m. Kauno klinikos už skirtas lėšas turėjo įsigyti ne mažiau kaip po 15 vienetų neurostimuliatorių“, - informuoja VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Vita Lyskoitienė.

VLK atstovė teigia, kad ir 2015-iesiems metams žadama skirti tiek pat lėšų aparatams pirkti, kaip ir pernai.

„Pačios eilės susidaro dėl to, kad mes per metus gauname tam tikrą pinigų sumą, kurios užtenka įsigyti 15 neurostimuliatorių. Aišku, ligonių yra ir daugiau, tai, jei mes per metus įdedame 15 stimuliatorių, tai kiti gali tik po metų gauti tą gydymą. Šiais metais, manau, aparatų bus nupirkta tiek pat, nes finansavimas toks pats. O problema dar ta, kad aparatus, kuriuos kompensuoja 15 pacientų, ligoniams, kuriems seniau yra įdėti aparatai, reikia keisti - paprasčiausiai išsenka baterija ir pakeisti reikia iš to paties rezervo. Tuos aparatus, kuriuos galėtume skirti naujiems ligoniams, turime naudoti ir seniesiems pacientams“, - paaiškina gydytojas A. Radžiūnas.

„Kiek reikia laukti operacijos, priklauso nuo to, kiek turima stimuliatorių, kiek jų skiria VLK, kurios vykdo centralizuotą pirkimą. Metų pradžioje VLK patvirtina vienetų skaičius, o po to reikia laukti, kol viskas būna nuperkama. Visas tas procesas yra viešasis pirkimas ir jis tikrai užtrunka“, - apibendrina Lietuvos Parkinsono draugijos pirmininkė gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė.

„Tai nėra metų metais laukianti eilė, kaip, pavyzdžiui, Vilniuje laukiančių eilės klubo sąnario operacijai. Operacija turi daug rizikos faktorių, galbūt yra atmetimo kriterijų, tačiau labai didelės eilės neturėtų būti“, - priduria neurologė.

Svarbūs kriterijai

Pasak Kauno klinikų neurochirurgo A. Radžiūno, dažniausiai dėl operacijos kreipiasi žmonės, kurie ilgai serga Parkinsono liga ir kuriems medikamentinis gydymas jau nebepadeda įveikti  ligos simptomų, kai atsiranda ir šalutiniai vaistų veikimo poveikiai: nevalingi judesiai, nepastovus vaisto veikimas, judesio sutrikimai, on-off  dažni periodai.

„Iš tiesų neurologai labai daug ką siunčia: ir vyresnio amžiaus žmones, bet paprastai tokias operacijas atlikti yra rekomenduojama iki 65 metų. Į tai daugiau ir yra koncentruojamasi ir atliekamos jos daugiau jauniems žmonėms. Geriausias smegenų stimuliacijos efektas, kai ji atliekama iki 65 metų, nes vėliau operacija yra sunkiau pakeliama, gali būti pažeistos pažintinės žmogaus funkcijos, todėl stengiamasi nuo operacijų susilaikyti“, – amžiaus svarbą pabrėžia A. Radžiūnas.

Neurochirurgo žiniomis, vyriausias Kauno klinikose operuotas Parkinsono liga sergantis pacientas – 74, o jauniausias – 34 metų mažiaus.

Jam antrina ir gydytoja V. Valeikienė: „Vyresnio amžiaus pacientams to tikrai nėra rekomenduojama daryti - tą nurodo ir užsienio literatūra -  dėl galimų atminties sutrikimų. Jei tinkamai atrinktas pacientas, rezultatai pasiekiami geri“.

„Turi būti išnaudotas medikamentinis gydymas, nereikia manyti, kad „mane jau išoperuos ir  būsiu sveikas“. Taip tikrai nebus. Kiekviena operacija turi savo riziką, komplikacijas – visa tai reikia labai gerai pasverti. Kiekvienas žmogus yra individualus“, – tvirtina pašnekovė.

Operacijai besiruošiantis Žilvinas sako, jog iki šiol jam yra taikomas medikamentinis, palaikomasis gydymas, tačiau liga pamažu progresuoja bei darosi sunkiau atlikti paprastus kasdienius veiksmus.

Geri rezultatai

„Elektrostimuliacija labai efektyvi, jei parenkamas tinkamas ligonis. Parkinsono liga turėtų būti diagnozuota daugiau nei prieš 5-7 metus, žmogus, vartojantis levadopos preparatus, neturėtų sirgti taip pat kitomis ligomis: širdies nepakankamumo, plaučių patologijomis, nevartoti krešėjimą skatinančių vaistų, neturėtų būti psichikos sutrikimų: sunkaus laipsnio depresijos“, - pažymi A. Radžiūnas.

Operacija, teigia jis, padeda ne visiems vienodai: „Vieniems labai geras poveikis – beveik  sveikas žmogus, kitiems pagerėja 60-70 procentų. Po operacijos žmogus jaučiasi geriau, nes atsiranda ir laisvesnė judėjimo galimybė, žmogus gali apsitarnauti save savarankiškai, gali gyventi normalų gyvenimą“.

LPD pirmininkė tvirtina, jog pasaulyje tokio pobūdžio operacijos jau nėra naujiena – kitose šalyse jos atliekamos jau apie 20 metų, ir nors Lietuvoje – tik apie 4 metus, neskaitant pavienių atvejų, kai buvo kreipiamasi individualiai į VLK, jau yra kuo pasidžiaugti: „Vienas jauniausių pacientų, kuriam buvo atlikta operacija, yra 35 metų amžiaus vyras, kuris susirgo būdamas 21 metų. Jam buvo atlikta operacija, elektrodas vyrui yra pakeistas antrą kartą. Vadinasi, viskas praėjo gerai“.

„Susipažinome su moterimi, kuri jau yra operuota, ir vizualiai jau matyti, kad jos būklė dabar yra gera ir ji pati patvirtino, jog yra geri rezultatai. Pačiam taip pat reikia tikėti, kad operacija padės. Sergant šia liga reikalinga nuostata – priešintis, dėti pastangas, kad nenusimintum. Tikiuosi palankių, teigiamų rezultatų. Jei viskas pavyks, turėtų pagerėti ir būsena“, – portalui sakė Žilvinas.

Pacientų nerimas

„Iš tikrųjų visus žmones domina, kokios bus komplikacijos, nes tai yra operacija, kurios metu į smegenis implantuojami elektrodai, galima pažeisti labai svarbias smegenų sritis, gali būti kraujavimas, infekcija“, – informacija dalinosi Funkcinės neurochirurgijos skyriaus vadovas.

LPD pirmininkė tvirtina taip pat sulaukianti nuogąstavimų iš draugijos narių. Anot V. Valeikienės, visada yra nerimo ir baimės – o gal šiais metais nepaskirs VLK reikiamo kiekio aparatų.

„Iš tikrųjų, jei žmogus pats nenori, tikrai nereikia jam siūlyti primygtinai. Yra sena nerašyta taisyklė: jei žmogus labai nori ir tiki, kad tai jam padės, tikrai rezultatai būna geresni“, – priduria pašnekovė.

Stebuklų sako iš operacijos nesitikintis ir Žilvinas, tačiau jau vien pati operacija ir laukiami rezultatai sergančiajam Parkinsono liga – „arti stebuklo“.