Neplakančios širdies donorai: donorinių organų turėtų padaugėti
Kol kas Lietuvoje yra ruošiami dviejų tipų organų donorai – po smegenų mirties ir gyvieji donorai.
Gyveji donorai – tai žmonės, kurie inkstą arba dalį kepenų gali dovanoti sergantiems artimiems savo giminaičiams.
Donorai po smegenų mirties – tai donorai, kuriems konstatuojama smegenų mirtis, tai reiškia, kad žmogus mirė. Tačiau jo organai, palaikomi medicininės aparatūros ir vaistų – vis dar funkcionuoja (širdis plaka, palaikomas dirbtinis kvėpavimas, medikamentais palaikoma inkstų, kepenų veikla). Artimiesiems sutikus, dirbtinai palaikomi mirusiojo organai panaudojami transplantacijai.
Pastaruoju metu į mūsų šalies medicininę praktiką po truputį diegiamas ir trečiasis – neplakančios širdies donorystės – modelis. Teisinė bazė jau parengta, gydytojai ruošiasi šį metodą pradėti taikyti praktikoje.
Neplakančios širdies donorai – tai toks donorystės modelis, kai širdžiai nustojus plakti ir panaudojus visas medicinines galimybes, jos veikla nebeatstatoma, o donorinių organų gyvybinės fukcijos palaikomos medicininėmis priemonėmis (dirbtine kraujotaka).
Artimiesiems sutikus, donoriniai organai taip pat būtų panaudojami transplantacijai. Neplakančios širdies donorystės modelis, remiantis kitų šalių patirtimi, padidina inkstų, kepenų transplantacijų skaičių. Širdis šio donorystės modelio metu transplantacijai nenaudojama.
Nacionalinio transplantacijos biuro informacija
Susiję straipsniai
