Moterys gyvena ilgiau, bet ne lengviau nei vyrai(1)

„Apmaudu, kad mūsų valstybė labai mažai prisideda, užtikrinant prigimtines moterų teises. Tai labai skausminga sveikatos sistemos spraga“, - teigia gydytoja akušerė ginekologė Rita Banevičienė. Kita lietuvių problema – nenorėjimas gimdyti daugiau nei vieną vaiką. Portalui VLMEDICINA.LT gydytoja pasakoja apie didžiausias Lietuvos moterų sveikatos problemas, valstybės sveikatos sistemos spragas bei dažniausiai pacienčių užduodamus klausimus.

Reklama

Nenori gimdyti vaikų

„Didžiausia mūsų moterų problema, kad jos nenori gimdyti daugiau vaikų“, - teigia ginekologė R. Banevičienė. Bloga demografinė padėtis Lietuvoje - jokia naujiena, tačiau gydytoja primena statistiką, kurios prognozėmis remiantis numatoma, kad artimiausiu laiku gimstamumo rodiklis Lietuvoje sumažės iki 1,29 ir taps vienu žemiausių pasaulyje.

„Lietuvių šeimos vidurkis - 1,5 vaiko. Mes, specialistai, jau dabar realiai jaučiame demografinius pokyčius, nes gimdymo stacionarai tuštėja, o jaunas, guvias pacientes keičia vyresnio amžiaus moterys, - teigia R. Banevičienė. - Ateityje šie procesai padiktuos naujus ekonominius dėsningumus, tam tikrų specialistų ir naujų paslaugų poreikį.“

Neužtikrina prigimtinių moterų teisių

Kaip vieną opiausių šiandienos Lietuvos moterų problemų patyrusi specialistė įvardina nepakankamą valstybės vaidmenį moters gyvenime.

„Apmaudu, kad mūsų valstybė labai mažai prisideda, užtikrinant prigimtines moterų teises. Manau, kad tai dar viena ir labai skausminga sveikatos sistemos spraga, didžiąja dalimi liečianti moteris“, - įsitikinusi R. Banevičienė.

Gydytoja ginekologė tvirtina, kad daugelis moterų ligų ir rizikos faktorių sveikatai yra susiję su jos reprodukcine funkcija. Apmaudu, kad išmintingą valstybinę šeimos puoselėjimo, gimstamumo didinimo ar senjorų priežiūros, globos, slaugos politiką keičia siauri, kartais religiniai ar grupiniai interesai, kuriais nei gimstamumo, nei sveikatos, nei socialinės saugos problemų neišspręsi.

„Jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje nepriimamas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, taigi nėra valstybinės reprodukcinės sveikatos strategijos, kuri reguliuotų pagalbinio apvaisinimo tvarką, jo kompensavimą nevaisingoms šeimoms. O karštos politikų diskusijos ir „išmintis“ prasilenkia su realiais moterų poreikiais“, - sako R. Banevičienė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje nėra šeimos planavimo ar lytinio švietimo koncepcijos, todėl nėra dėmesio jauniems žmonėms, kurie pradeda lytinį gyvenimą anksti, ar socialiai rizikingoms grupėms. Jiems švietimas, todėl ir apsauga nuo lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo yra neprieinami.

Ilgesnis, bet ne lengvesnis gyvenimas

R. Banevičienė pastebi, kad Lietuvoje taip pat nėra lanksčios politikos senjorų sveikatos apsaugos atžvilgiu, nors tai akivaizdžiai diktuoja senstanti populiacija.

„Vyriausybės strateginiuose dokumentuose vienas pagrindinių uždavinių - ilginti gyvenimo trukmę, tačiau nieko nenumatoma jos kokybės gerinimo klausimu. Šiandien vidutinė gyvenimo trukmė pasiekė 74 metus, o moterys gyvena net 11,4 metų ilgiau už vyrus“, - duomenis pateikia specialistė.

Nors moterys Lietuvoje gyvena ilgiau, tačiau, pasak gydytojos, ne lengviau nei vyrai. „Dėl hormoninių pokyčių menopauzės metu ar skirtingos rizikos faktorių įtakos moterys dažniau serga ir miršta nuojoms specifinių ligų. Daugiausia - širdies ir kraujagyslių ligų, lyties organų ir krūties onkologinių susirgimų, kurių skaičių galėtų sumažinti valstybinių prevencinių programų vykdymas ir kokybės vertinimo kontrolė“, - neabejoja pokalbininkė.

Medikė teigia, kad Lietuvoje labiausiai trūksta stabilumo reabilitacijos ir psichologinės pagalbos sistemoje. „Manau, kad trūksta bendro požiūrio į reabilitaciją, taip pat ir psichologinę pagalbą, sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, po operacijų, kritinių būklių“.

Specialistė primena faktą, kad daugelis vyresnio amžiaus moterų yra vienišos, todėl iššūkių kupiname gyvenimo finale dažnai jomis nėra kam pasirūpinti.

Ieško patarimų

R. Banevičienės pastebėjimu, didžiausią dalį šiandien į ginekologą besikreipiančiųjų sudaro pacientės, kurios ieško šios srities specialisto patarimo įvairiais menstruacijų ciklo sutrikimo atvejais.

Gausios, skausmingos mėnesinės, jų ciklo sutrikimai ar kraujavimai dėl netinkamai  naudojamos ar netinkamos kontracepcijos, taip pat dingusios mėnesinės ir įtariamas nėštumas – klausimai, kurie jaunas moteris dažniausiai atveja pas ginekologą.

Nemažai moterų kreipiasi dėl išskyrų iš makšties, lytiškai plintančių ligų, skausmingų lytinių santykių, orgazmo nebuvimo, lytinio potraukio stokos. Šie klausimai patys sudėtingiausi ir neretai yra susiję su šeimos ar partnerystės psichologinėmis problemomis. Gydytoja pripažįsta, kad ilgą laiką atrasti tinkamus atsakymus į tokius klausimus medikai paprasčiausiai nebuvo ruošiami. Seksualinių sutrikimų, o ilgą laiką ir krūtų priežiūros atsakomybės nebuvo priskirtos niekam.

Šiandien dauguma moterų žinią apie esamą nėštumą sutinka labai jautriai ir atsakingai, todėl pasireiškus kraujavimui, įrodyti, kad reikia laukti ir stebėti eigą, gana sudėtinga, - teigia medikė.

Daug mažiau moterų kreipiasi dėl nėštumo nutraukimo. Tai reiškia, kad moterys kontroliuoja savo fertilumą ir naudojasi apsaugos priemonėmis.

Daugiau vyresnių moterų

Medikė pastebėjo, kad vis didesnę jos pacienčių dalį sudaro vyresnio amžiaus moterys, kurių negalavimai visiškai skiriasi.

„Tai sunkūs menopauzės ar perėjimo į ją simptomai, jų prevencija, amžiniai anatominiai pakitimai ir jų sukeliami šlapinimosi sutrikimai, onkologija, neurozės. Pas ginekologą ateina labai rūpestingos moterys, kurios neretai turi daug gretutinių ligų“, - teigia ji.

Tokių moterų žinios apie save ne tokios gilios, bet patikrintos patirtimi, todėl joms svarbi gydytojo nuomonė ir rekomendacijos.