Ligoninėje nemažėja traumuotų žmonių: nukenčia ir kaulai, ir galvos

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriuje – 58 lovos. Kas rytą skyriaus vedėjui Robertui Mikalauskui tenka galvoti, kur patalpinti traumas patyrusius žmones, nes jų šaltuoju bei slidžiuoju metų laiku nuolat būna daugiau nei lovų.

„Skolinamės lovų kituose skyriuose“, - sako vedėjas, įsitikinęs, jog ligoninėje reikalingas atskiras skyrius traumas patyrusiems žmonėms. Mat šiuo metu traumuoti pacientai gydomi drauge su tais, kuriuos vargina judamojo aparato ligos, kojų pirštų iškrypimai.

Reklama

„Žmonėms, planavusiems gultis į ligoninę planiniam gydymui, iškyla problemų, kai skyrių užgula traumas patyrę pacientai“, - sako vedėjas.

Dėl traumų žmonės kreipiasi į Ortopedijos-traumatologijos centro skubiosios pagalbos kabinetą, esantį Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje. Jiems suteikiama pagalba, padaromos rentgeno nuotraukos, lūžusi galūnė imobilizuojama ir žmogus išleidžiamas gydymo tęsti ambulatoriškai.

Pasak R. Mikalausko, dauguma pacientų gydomi ambulatoriškai.

Apie 90 proc. slidumo traumas patyrusių žmonių nukenčia kaulai – lūžta rankų ar kojų kaulai. „Dažnai žmogus krisdamas ant ištiestos rankos remiasi delnu ir lūžta dilbio kaulai, dažniausiai arti riešo. Tai yra tipinė slidumo trauma - stipinkaulio lūžis“, - teigia medikas.

Jauniems žmonėms traumos gyja greičiau, o vyresniems kaulai gyja gerokai sunkiau ir ilgiau.

Tenka ir operuoti

Kaulų lūžimai gydomi skirtingai. Pasak R. Mikalausko, jeigu kaulas pasislinkęs, reikia atstatyti į normalią padėtį. Galima atstatyti tempiant kaulą, tenka ir operuoti.

Patys sudėtingiausi yra šlaunikaulio lūžiai, kurie dažniausiai įvyksta vyresnio, pensinio amžiaus žmonėms.

„Šlaunikaulis lūžta viršutinėje dalyje, nulūžta šlaunikaulio galvutė, ir tokios traumos, net ir atstačius kaulą į savo vietą, yra pavojingos. Taip yra dar ir todėl, kad nutrūksta ir kraujagyslės, maitinančios sąnario galvutę. Anksčiau tokios traumos būdavo operuojamos, kalama vinis. Dabar dažniausiai daromas protezavimas. O tai jau nemažos apimties, sudėtinga operacija, kurios metu vietoje nulūžusios galvutės įstatomas protezas, ant kurio dedama metalinė galvutė. Dubenyje padaroma vieta plastmasiniam įdėklui. Ir lūžusi vieta vėl juda – tokia šiandieninė metodika“, - pasakoja traumatologas.

Per metus skyriuje atliekama per 400 protezavimo operacijų. Apie 100 būna dėl įvykusių lūžių. Anot mediko, dar sudėtingiau, kai pacientui jau yra protezuotas sąnarys, ir vėl įvyksta kaulo lūžis. Ir šiandien skyriuje gydomas pacientas, kuriam taikomas dar sudėtingesnis gydymas. Tenka šalinti buvusį protezą, dėti didesnį, jungti. Tam reikia specialių instrumentų, specialaus protezo, dažnai – didesnio, nei buvęs.

Traumų, pasak mediko, galima ir išvengti.

„Pirmiausia profilaktikos priemonė – mašinos su žieminėmis padangomis, pėstieji – su atšvaitais, dviratininkai - su liemenėmis ir šalmais. Labai svarbu žieminė avalynė – jei ji būtų tinkama, neslidi, tai ir traumų būtų mažiau“, - sako R. Mikalauskas ir priduria, jog alkoholio ribojimas taip pat padėtų išvengti traumų.

Galvos smegenų traumos

RŠL Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelius pastebėjo, jog anksčiau galvos traumų būdavę daugiau. „Šiandien skaičius yra žymiai sumažėjęs, tačiau iškilo kita problema – daugėja lėtinių galvos smegenų traumų, kai pakitimai ryškėja po buvusios traumos“, - pastebi neurochirurgas.

Galvos traumos yra atviros ir uždaros. Pasak A. Daneliaus, atviros yra tada, kai sužalojama ne tik oda, audiniai ir kaulas, bet ir smegenys. Uždaros traumos atveju nesimato akivaizdžių traumos požymių, tačiau visa katastrofa vyksta smegenyse. Galvos smegenų traumos sunkumą lemia pačių smegenų sužalojimo sunkumas.

Galvos trauma dažniausiai įvyksta krentant. Kuo žmogus aukštesnis, tuo kritimas yra pavojingesnis. Tad žiemą įvykstantys slydimai yra labai pavojingi. Krentant dažniausiai įvyksta pakaušio lūžimas arba kaukolės pamato lūžimas su galvos smegenų kontūzija. Vėliau kontūzija gali sukelti kraujo krešulio formavimąsi.

Tokiu atveju pacientai guldomi į Neurochirurgijos skyrių stebėjimui. Ligonėje yra pakankamai diagnostinės įrangos, sužalojimą galima diagnozuoti ir tada, kai požymių dar nesimato. Medikas pastebi, jog net ir sunkios traumos ne visiems vienodai pažeidžia smegenis. Vieniems gali susiformuoti krešulys, o kitiems jokių pasekmių neįvyksta.

Sunkios ir vidutinės galvos smegenų traumos yra gydomos Neurochirurgijos skyriuje, kur pacientų slidžiuoju metų laiku daugiau nei lovų - 30 lovų skyriuje šiuo metu buvo gydomas 41 ligonis. Per savaitgalį į skyrių dėl galvos traumų pateko 8 ligoniai. Sužalojimai pakankamai sunkūs, tačiau operacijos neprireikė.

Dažniausia traumų priežastis – alkoholis. Apie 80 procentų galvos smegenų traumas patyrusiųjų pacientų į gydymo įstaigą atvyko neblaivūs. Dažnai susižalojama ir autoįvykiuose.

Pasekmės išlieka

Dažnai vyresnio amžiaus žmonės gyvena vieni, patys rūpinasi savimi ir buitimi. Neretai ir susižaloja: vienas kasdamas sniegą, kitas nešdamas malkas. Juolab kad vyresnio amžiaus žmonėms vystosi osteoporozė ir atsparumas traumai mažėja.

Po traumos žmogus dažnai neturi laiko kreiptis į gydytojus, nors kenčia rankų tirpimus, vargina sprando skausmai.

Tikras galvos smegenų sukrėtimas pasireiškia pykinimu, vėmimu, gali būti ir atminties sutrikimas, delnų prakaitavimas. Kai yra tokie klinikiniai duomenys, neurochirurgai nustato galvos smegenų sukrėtimą.

Galvos smegenų sukrėtimas, pasak A. Daneliaus, gydomas aštuonias dienas. Tam būtinas gulimas režimas, skiriami raminantys medikamentai. Apie 80 proc. tokių traumų praeina be ryškesnių pasekmių.

„Net ir kompiuteriu nematomi visi pakitimai, kurie vyksta galvos smegenyse po sutrenkimo“, - sako neurochirurgas.

Kai įvyksta kraujo išsiliejimas į smegenis, jis priklauso nuo to, kokiu greičiu vystosi kraujavimas. Ūmus kraujavimai būdingesni jauniems – iki 60 metų žmonėms. Apie 50 proc. žmonių dėl ūmaus kraujavimo į smegenis miršta.

Vyresnio amžiaus žmonėms būdingesni lėtiniai kraujavimai.

Galvos smegenų traumos pasekmės, pasak mediko, pamatomos po metų. Gali pasikeisti žmogaus asmenybė. Anksčiau buvęs pedantas tampa užuomarša, nebegali sukaupti dėmesio, neadekvačiai reaguoja, gali kilti epilepsijos priepuoliai. Tokiems žmonėms ir išėjus iš ligoninės ar net po reabilitacijos reikia būti atsargiems: nenugriūti nesaugioje vietoje, maudantis saugotis priepuolio.

Po traumos gali vystytis ir galvos smegenų vandenė, kas sunkina ne tik sveikimą, bet ir socialinę adaptaciją.