Vaikų akys: ar yra dėl ko nerimauti?

Vyriausybės 2012 − 2016 m. programoje įtvirtintas siekis daug dėmesio skirti vaikų sveikatai bei pagerinti vaikų sveikatos rodiklius. Šie metai net buvo pavadinti Vaikų sveikatos metais. Pasak VšĮ „Ypatingi žmonės“ vadovės Anos Staševičienės, vieną kartą per metus patikrinti vaikų regėjimą yra per mažai, jei norima kovoti su vaikų aklumu. A. Staševičienės iniciatyva trijų Lietuvos miestų vaikų namuose vyko projektas, kuris atskleidė rimtas vaikų akių sveikatos spragas, tačiau leido išbandyti ir sukurti metodiką, kuri leis kiekvienam pedagogui pamatyti pirmuosius vaikų regėjimo pokyčius.

Reklama

Penktadalio visuomenės sveikata

Kasmet kuriamos ir rašomos strategijos, kurios turėtų padėti sustiprinti vaikų sveikatą, juos apsaugoti nuo įvairių susirgimų. Neretai tos programos taip ir lieka popierinės, tačiau bent jau padeda sukonkretinti visuomenės sveikatos spragas. O vėliau, kaip dažnai būna, iniciatyvos jas koreguoti imasi tie, kurie visai tų programų nerašė.

2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 543 756 vaikai, kurie sudarė 18,3 proc. visų šalies gyventojų. Beveik du kartus daugiau vaikų gyveno miestuose negu kaimo vietovėse.

Pastaraisiais metais didėja vaikų sergamumas akių ligomis. 2013 m. akies ir jos priedinių organų ligomis sirgo 25 proc. vaikų. Ligotumas trumparegyste ženkliai didėjo nuo 6-7 m. amžiaus, kuomet vaikai pradeda eiti į mokyklą. Pastaraisiais metais vaikų sergamumas akių ligomis didėja (2001 m. – 64,2, 2013 m. – 104,7 iš tūkstančio vaikų).

Regėjimo sutrikimų akivaizdžiai daugėja vyresnio amžiaus vaikų grupėse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma, pagal kurią kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. moksleiviai turi pateikti mokyklai informaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Profilaktinių tyrimų metu nustatyta, kad regos sutrikimai yra vieni iš dažniausiai diagnozuojamų mokinių sveikatos sutrikimų. Trumparegystė paprastai susiformuoja vaikystėje ir pirmą kartą nustatoma, kai tėvai sužino, jog vaikas mokykloje negali perskaityti ant lentos rašomo teksto. Būklė pablogėja paauglystės laikotarpiu ir stabilizuojasi ankstyvajame pilnametystės etape.

Priežastys gali būti vidinės (nulemtos genetiškai) ir išorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus, apie 70 proc. atvejų yra paveldėta. Pastebėta, kad trumparegių tėvų vaikai dažniau serga šia liga, jų trumparegystė paprastai būna didesnė nei tėvų.

Iš išorės veiksnių svarbią reikšmę turi regimasis krūvis, kai dirbant reikia žiūrėti iš arti (skaityti, žiūrėti televizorių, dirbti ir žaisti kompiuteriu), ir higieninių sąlygų nesilaikymas (netinkamas apšvietimas ir blogai įrengta darbo vieta, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas kompiuteriu, skaitymas važiuojant transportu ar gulint ir pan.), prasta sveikatos būklė (dažnos infekcinės, lėtinės ligos, sumažėjęs organizmo imunitetas). Profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenimis, trumparegystė sudarė 32 proc. visų regos sutrikimų.

Vaikų akių patikrinimo projektas

Spalio viduryje VšĮ „Ypatingi žmonės“ Akių sveikatos centro iniciatyva pradėtas ir įvykdytas vaikų namų auklėtinių akių patikrinimo projektas. Trijuose šalies miestuose buvo įvertintas 42 vaikų namų auklėtinių nuo 5 iki 15 m. regėjimas.

Projekto eigą stebėjusi ir patikrinimus vykdžiusi Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro tiflopedagogė Grita Stankauskienė atkreipia dėmesį, kad buvo tikrinamas ne vaikų regėjimo aštrumas.

„Pagal tam tikrą metodiką dirbančios specialistės stebėjo, kaip vaikai mato iš toli, iš arti – vaikų stebėjimas vyko per jų veiklas. Kai buvo užduotis ant lentos pamatyti skaičiukus, pora vaikų atėjo arčiau prie lentos. Pasirodo, tie vaikai turi nešioti akinukus, bet jie juos pametę ar sulaužę. Kai vaikai spalvina, matai, kaip arti jie pasilenkę prie lapo. Iš spalvų, spalvojimo įpročių galima pamatyti, ar yra sutrikęs spalvinis pojūtis. Jei vaikas žaliai spalvina drambliuką, nereikia bijoti, jog tai intelekto ar spalvinio suvokimo sutrikimas, tai gali būti ir kūrybiškumo pasireiškimas. Žalios ir mėlynos atspalvius dažniau linkę neatskirti berniukai, tačiau kartais atspalviai neskiriami ir dėl tinklainės sutrikimų“, - sako tiflopedagogė.

Anot G. Stankauskienės, auganti problema yra vaikų nesuvokimas, jog reikia tausoti savo regėjimą. „Jie sako, kad akims padeda morkų sultys, vitaminai ar sveika mityba, o kad kompiuteris kenkia, tai tik vienas kitas tepasakė“, - atkreipė dėmesį tiflopedagogė.

Stebėti, kaip žaidžia vaikai

„Projekto metu mes parodėme, kad įvertinti vaikų regėjimą galima patrauklia jiems forma – jie žaidžia, vykdo įdomias jiems užduotis. Šitą metodiką pasaulyje jau ne vienerius metus naudoja tiflopedagogai – pedagogai, dirbantys su aklaisiais ir silpnaregiais, optometristai, kiti specialistai, neturintys medicininio išsilavinimo“, - sako projekto sumanytoja Ana Staševičienė.

Šis projektas – tai pirmas socialinis VšĮ „Ypatingi žmonės“ kuriamo Akių sveikatos centro projektas. „Norėjome įvertinę vaikų regėjimą nustatyti rizikos grupes, nes gydytojai gali įvertinti regėjimo aštrumą skaičiais, o mums norėjosi išskirti tuos vaikus, kurie jau negali laukti vieną kartą per metus vykstančio akių patikrinimo gydytojo kabinete. Taip pat norime perduoti tokių patikrinimų patirtį su vaikais dirbantiems specialistams, kad kiekviena mokytoja galėtų ir mokėtų tokį vertinimą daryti. Be to, toks būdas nereikalauja didelių finansinių resursų, kaip, pavyzdžiui, regėjimo aštrumo tikrinimas pas okulistą. Vaikams tai - žaidimas, o pedagogams - išsamus stebėjimas, leidžiantis įvertinti atskiro vaiko regėjimo būklę. Jeigu vaikas nešioja akinius, nereiškia, kad viskas gerai. Jo regėjimas gali keistis, vieno patikrinimo per metus, kuris priklauso vaikui, gali ir neužtekti. Iki mokyklos vaikų regėjimas tikrinamas tik tris kartus. Tai iš tiesų nėra daug, dirbantiems su vaikais reikia turėti žinių ir neprarasti budrumo“, - įsitikinusi A. Staševičienė.

Ji pažymėjo, kad vaikų regėjimas ima sparčiai prastėti, kai jie pradeda lankyti mokyklą. O prastėjant regėjimui užsisuka kitų žalingų pokyčių ratas – keičiasi vaiko laikysena, nes jis labiau lenkiasi prie stalo, krypstant nugarai, keičiasi laikysena. Jei vaikas nemato, jis gali užkliūti, parkristi.

Vaikams ir pedagogams apie akis ir regėjimą

„Pedagogai turi turėti žinių, kaip išsaugoti regėjimą, kaip daryti akių mankšteles. Norime 100 pedagogų supažindinti su šia metodika. Dalis pedagogų buvo supažindinta jiems dalyvaujant tų patikrinimų metu. Taip pat planuojama finalinė konferencija, kur bus sukviesti 100 pedagogų iš visos Lietuvos“, - apie projekto tęstinumą pasakojo A. Staševičienė.

Projekte aktyviai dalyvavusi moteris stebėjosi vaikų smalsumu. „Davėme mažesniems vaikams spalvinimo lapus, spalvinant jie galėjo susipažinti su akies sandara. Jiems buvo labai įdomu, jie norėjo tiksliai nuspalvinti, todėl klausinėjo, kuri dalis ką veikia ir už ką atsakinga. Paskui buvo spalvinimo testai. Vienas vaikas pasižymėjo labai geru regėjimu, juokavom, kad jis galėtų būti lakūnu – jis puikiai matė šešėlius, kontrastus. Pasitelkėm simuliacinius akinius ir parodėm vaikams, ką reiškia silpnaregis. Daugelis vaikų manė, kad nematyti reiškia visišką tamsą. Su simuliaciniais akiniais jie nematė kai kurių smulkių detalių ant stalo, pavyzdžiui, musės. Daugeliui vaikų tai buvo didelis atradimas. Tokie testai padeda vaikams suvokti kitokius vaikus, turinčius prastesnį regėjimą, nešiojančius akinius“, - sakė Akių sveikatos centro sumanytoja.

Vaikų globos namuose gyvenantys vaikai neturi budrių tėvelių, galinčių anksti pastebėti, kaip keičiasi vaiko regėjimas. Jie gali sulaukti pagalbos tik iš savo mokytojų. Todėl labai svarbu jiems suteikti žinias, kurios leistų anksti pastebėti vaikų regėjimo pokyčius.

Moteris prisiminė kelis pralinksminusius klausimus. Mokytojai klausė, ar žiūrint televizorių reikia įjungti šviesą (šviesa turi būti foninė, neryški). Vaikai klausė labai netikėtų klausimų – ar reikia miegoti su šviesa, kad akys būtų sveikos (tamsoje akys geriausiai pailsi, todėl miegant šviesa nėra reikalinga).

Vaikai gauna nemadingus akinius

Akių sveikatos centro vykdyto projekto metu išryškėjo vaikų, gyvenančių globos namuose, problema – vaikai nenori nešioti akinių. Hario Poterio mada į vaikų namus dar neatėjo?

Su globos namų vadovais kalbėjusi G. Stankauskienė buvo patikinta, kad vaikai kartą per metus akis pasitikrina ir gauna akinukus, jeigu jiems jų reikia. Projekto sumanytoja A. Staševičienė sako, jog kai kurių globos įstaigų mokytojos visgi pripažino, jog tie akinukai (juos dovanoja įvairios privačios akių klinikos, optikos) nėra labai madingi.

„Tie rėmeliai, kuriuos vaikų namai gauna, yra paprasti. Vaikui palenkus galvą jie nukrenta. Akinių rėmeliai neturi tokių auselių, kurios užsikabina už ausų. Galbūt vaikai tuos akinius nešiotų ir būtų tokie patys madingi kaip Haris Poteris, bet jie jiems nepatogūs“, - atkreipė dėmesį A. Staševičienė.

Akivaizdu, kad vaiko rega negerėja, jeigu jis nenešioja akinių. Patikrinimų metu Vilniuje nebuvo užfiksuota daug vaikų, kuriems reikėtų akinių, tačiau Mažeikiuose apie 30-40 proc. vaikų turėjo akivaizdžius regėjimo sutrikimus. Provincijos miestuose vaikų namų auklėtiniams reikia geresnių akinių rėmelių – gal verčiau tam aukoti pinigus prieš šventes, o ne saldainiams ir žaisliukams?