L. Kazlavickas: ištikus emocinei krizei, pagalbos telefonu Lietuvoje gali tikėtis tik 8 procentai skambinančių

Nors Lietuva jau daugelį metų pirmauja pagal savižudybių skaičių, realių žingsnių šiai situacijai keisti vis dar trūksta. Valstybei investuojant tik į medikamentus, tačiau ne į prevencinę emocinės paramos sistemą, šį darbą atlieka skirtingų pagalbos telefonų linijų savanoriai. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija pagal šį pavasarį patvirtintą Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų 2014–2016 metams planą, kitais metais ketintų skirti 450 000 litų ne šių tarnybų veiklai finansuoti, bet jų paslaugų teikimo efektyvumui įvertinti. Šiai studijai rengti numatytos lėšos yra didesnės negu visų tarnybų administravimui planuojama biudžeto dalis.

Paskaičiuota, jog jau šiais metais į emocinės pagalbos telefonu linijas buvo skambinta daugiau nei 2,5 mln. kartų, tačiau savanoriai tegalėjo atsiliepti į maždaug 8 proc. visų skambučių.

„Galvojant apie savižudybių Lietuvoje skaičių, valstybei jau seniai reikėjo susirūpinti nuoseklia savižudybių ir kitų visuomenės sveikatos problemų prevencija. Tačiau šis klausimas visuomet lieka realių politinių sprendimų paraštėse. Faktas, kad didelį prevencinį darbą atliekančios emocinės paramos tarnybos dėl ribotų išteklių negali atsiliepti į kelis milijonus skambučių per metus, privalo keistis. Todėl 2015 metų biudžete siūlau numatyti trečdaliu, t. y. 200 tūkstančių litų, didesnį finansavimą Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijai, atitinkamai sumažinant studijai skirtą finansavimą. Manau, tai būtų tikslingesnis ir tikrai prasmingesnis valstybės lėšų panaudojimas nei milžiniška suma, skirta tyrimui, kuris, kaip daugelis panašių, tiesiog gali nugulti stalčiuose“, – sako Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Kiekvieną dieną virš 8000 vaikų, susidūrusių su emocinėmis bėdomis ir nerandančių pagalbos savo artimoje aplinkoje, skambina vaikų pagalbos telefonu. Tačiau operatorius gali atsiliepti tik į vieną iš aštuoniolikos skambučių. „Jaunimo linijos“ savanoriai šiuo metu atsiliepia į penktadalį skambučių. Jų teigimu, per dieną paskambina 8–10 žmonių, patenkančių į savižudybės rizikos grupę.

„Mano manymu, emocinės pagalbos telefonai kol kas yra vienintelė galimybė žmonėms gauti nemokamą ir tikrai konfidencialią pagalbą. Svarbu suprasti, jog daug skambinančiųjų gyvena mažuose rajonuose, kur visi pažįsta vieni kitus, todėl į bėdą patekusiam žmogui gauti tikrai anoniminę pagalbą realiai yra neįmanoma. Taip pat tai yra vienintelė emocinė parama, teikiama 24 valandas per parą – juk emocinės krizės nesuplanuosi, todėl reikalinga pagalba negali būti teikiama kaip įprasta sveikatos paslauga, iš anksto užsiregistravus pas specialistą“, – mintimis dalijasi jau ne vienerius metus „Jaunimo linijoje“ savanoriaujanti S. Paliulytė.

Beveik prieš metus Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų 2014–2016 metams plano nepalaikė ir šios srities autoritetai. Psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai, įtraukti į ministerijos sudarytą darbo grupę, viešai išplatino nepritarimo laišką, tačiau į jų nuomonę tuomet nebuvo atsižvelgta.

Šio plano efektyvumu abejoja ir „Jaunimo linijos“ vadovas P. Skruibis. „Nors nuo darbo grupės veiklos pabaigos praėjo jau daugiau nei metai, kol kas neteko girdėti apie jokius konkrečius veiksmus. Taip pat jau ne kartą buvo kelta problema, kad pats plano kūrimas nebuvo skaidrus, o kai kurios milijoninės programos buvo įtrauktos be darbo grupės žinios“, – teigia jis.

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija (LEPTA) vienija 5 nacionalines emocinės paramos linijas: „Vaikų linija“, „Jaunimo linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Linija doverija“ ir „Vilties linija“. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamos lėšos nesudaro nė 20 proc. didžiųjų emocinės paramos tarnybų išlaidų.

lrs.lt