Grožio ir sveikatos pagrindas – subalansuota mityba(1)

„Gražių kūno linijų esmė – mitybos įpročių pakeitimas“, - įsitikinusi sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė, nors tuoj pat priduria, kad visiškai savęs varžyti nereikia – nieko bloga, jei kartais suvalgysime cepeliną ar dešros gabaliuką. Kodėl? Apie tai bei kitus mitybos aspektus ir pasikalbėjome.

Reklama

Stebuklų nėra

Sveikos mitybos specialistė teigia, kad dietų laikytis nereikia, bet reikia keisti mitybos įpročius. „Jeigu kas nors susigundo stebuklais, turiu nuliūdinti, jų nėra. Jei norite greitų rezultatų, esate paveiktas reklamų, susigundote vartoti kokias nors tabletes, kad sulieknėtumėte, tuomet pagalvokite, ką jos daro jūsų organizmui“, - susimąstyti verčia V. Kurpienė. Anot jos, tokie preparatai stabdo vertingų maisto medžiagų pasisavinimą arba trikdo organų veiklą.

Specialistė tikina, kad nepakeitus mitybos įpročių visam gyvenimui, ilgam laikui numesti svorio neįmanoma, o lieknėjant greitai – alinamas organizmas ir svoris sparčiai sugrįžta.

„Juk net atlikus chirurgines riebalų šalinimo procedūras, jei žmogus nesilaikys tinkamos mitybos principų, – svoris ir prarasti riebalai grįš. Visko pagrindas yra subalansuota mityba“, - sako V. Kurpienė.

Išimtys galimos

Sveikos mitybos specialistė pasakoja apie Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktą tyrimą. „Buvo tiriamos moterys, besilaikiusios dietų kelis dešimtmečius. Galiausiai įrodyta, kad moterys, nekeitusios savo mitybos įpročių, nors ir išbandžiusios begalę dietų, nepasiekė norimų rezultatų. Paklaustos, koks turėtų būti jų idealus svoris, jos atsakė, kad toks, kaip ir prieš kelis dešimtmečius – pirmąją dietų laikymosi dieną“, - atskleidžia V. Kurpienė.

Pasak specialistės, šis tyrimas įrodo, kad gražių kūno linijų esmė – mitybos įpročių pakeitimas.

„Kartkartėmis niekas nedraudžia suvalgyti cepeliną ar dešros gabaliuką. Jei manome, kad vienas ar kitas produktas draudžiamas visiems laikams, atsiranda psichologinė įtampa, ilgainiui skatinanti persivalgyti. Netgi naudinga kartais leisti sau suvalgyti ką nors „nuodėmingo“, jei to tikrai norite“, - įsitikinusi ji.

Kiek kalorijų suvartoti per dieną?

Tradicinėje dietologijoje praktikuojamas kalorijų skaičiavimas, tačiau pasak specialistės, tai labai individualus procesas.

„Tikslaus kalorijų kiekio, kurį reikia suvartoti per dieną, nėra, kadangi skiriasi lytis, amžius, fizinis aktyvumas ir kiti rodikliai. Kai mokau žmones pačius susidaryti mitybos planą, mes neskaičiuojame kalorijų, o mokomės, kiek daržovių reikia suvalgyti, kokius patiekalus ir produktus geriausia rinktis  pusryčiams, pietums ir vakarienei, kiek skysčių vartoti ir skirti maistui laiko“, - sako V. Kurpienė.

Sveikos mitybos specialistė teigia, kad valgant natūralius produktus greičiau ateina sotumo jausmas.

Žalio maisto reikia

Dažnai minint dietas ir taisyklingą mitybą prisimenama šiandien sparčiai populiarėjanti žaliavalgystė. „Žalio maisto valgyti daug tikrai reikia. Tik atminkite, kad žalias maistas - tai ne vien salotos lapai ir agurkai, tai ir šakninės bei raugintos daržovės, kopūstiniai, daigintos sėklos ir ankštiniai. Lietuviai viršija visas rekomenduotinas normas valgydami gyvūninius produktus: mėsą, pieno produktus“, - sako sveikos mitybos specialistė.

Nepaisant to, kad žalių produktų lietuvių organizmams trūksta, V. Kurpienė sako, kad žaliavalgiai negauna kai kurių elementų, kurių reikia mūsų organizmams, pavyzdžiui, vitamino B12.

„Jei jau pasiryžote tai daryti, turite atkreipti dėmesį į angliavandenių, baltymų ir riebalų pasiskirstymą, nes padauginus riebalų, kai valgoma per daug sėklų, riešutų ir jų aliejų, galite sau pakenkti. Labai svarbus balansas ir supratimas, kad žaliavalgiams norint kompensuoti angliavandenių trūkumą negalima persistengti su riebalais“, - teigia sveikos mitybos specialistė.

Moteris tikina, kad visavalgiai turėtų vengti trintų vaisių kokteilių dėl juose esančio didelio kalorijų kiekio ir angliavandenių, o žaliavalgiams jie labai naudingi.

Sunku pasisavinti vitaminą B12

Pasak V. Kurpienės, veganiška mityba – sudėtingas dalykas, kadangi, kitaip nei gyvūnai, dauguma augalų neturi aktyvių mechanizmų gaminti ar kaupti vitamino B12.

„Buvo įrodyta, kad daugelis jūros dumblių turi B12 analogus. Dauguma dumblių yra makrodumbliai, kurie ne visai yra augalai. Tačiau iki galo tyrimais nėra pagrįsta, ar šių makrodumblių turimas kobalaminas gerai pasisavinamas žmogaus organizmo. Dažniausiai kalbama apie pakankamą B12 kiekį jūržolėje bei fermentuotame maiste, tačiau moksliniai tyrimai nepatvirtino pakankamumo ir gero pasisavinamumo“, - pasakoja sveikos mitybos specialistė.

„Žinoma, dalį vitamino B12 organizmas pasigamina pats sveikame žarnyne. Dažnai žmonės net nežino, kad jiems trūksta šios medžiagos, nes akivaizdūs simptomai gali nepasireikšti penkerius ar daugiau metų. Beje, dažnai vitamino B12 trūksta ir vyresniems visavalgiams“, - teigia V. Kurpienė.

Rinktis viso grūdo produktus

Šiandien teigiama, kad grūdinės kultūros nebe tokios naudingos kaip kadaise. Sveikos mitybos specialistė iš dalies sutinka su šiuo teiginiu.

„Grūdinės kultūros nelygios grūdinėms kultūroms. Pavyzdžiui, pietų Azijoje nuo seno visi maitinasi ryžiais. Tačiau šiandieniniai ryžiai kitokie. Jie šlifuojami, naikinant ryžių odelę ir kartu joje esančias naudingąsias medžiagas“, - pasakoja V. Kurpienė.

Pasak jos, ryžių išorinėje dalyje daugiausia naudingų medžiagų, o viduryje –daugiausia kalorijų, kurios tik ir išlieka po šlifavimo.

„Ne paslaptis, kad Azijoje yra skelbiama diabeto epidemija“, - apie galimą šlifuotų ryžių pasekmę sako sveikos mitybos specialistė.

Ji rekomenduoja vengti dribsnių, baltų miltų ir net ruginių gaminių, rinktis viso grūdo produktus bei grūdų košes. Bet koks grūdas turi būti pirminis, kuo mažiau apdorotas, tada mūsų organizmai gaus visas grūdo teikiamas naudingąsias medžiagas.

Į klausimą, ar Lietuvoje galima rasti nešlifuotų ryžių, specialistė atsako teigiamai.

„Angliškai nešlifuoti ryžiai vadinami brown rice, lietuviai verčia – rudieji ryžiai“, - pasakoja V. Kurpienė.