Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Pacientai, patyrę žalą gydymo įstaigose, galės gauti kompensaciją lengviau ir be teismų

Živilė Aleškaitienė | 2014-10-22 00:01:13

Lietuvoje šiuo metu galiojantys įstatymai dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, atlyginimo realiai neveikia ir nepasiekia savo tikslo, kadangi yra paremti kaltųjų paieška, verčia kreiptis į teismus ir ne visada sėkmingai kovoti dėl kompensacijos. Maža to, tokia tvarka supriešina gydytojus ir pacientus, menkina pasitikėjimą visa valstybe.

Teismas
Pagal siūlomą naują žalos atlyginimo tvarką, pacientai, gydymo įstaigoje patyrę kokią nors žalą, galėtų gauti kompensaciją nesikreipdami į teismus. Algirdo Kubaičio nuotr.

„Klaidos atskleidimas ir atsiprašymas turi tapti standartu medicinos praktikoje. Norint tai pasiekti, reikalinga aplinka, kurioje sveikatos priežiūros specialistas galėtų atskleisti nesėkmingo įvykio aplinkybes be baimės būti nubaustas už klaidą. Tik eidami šiuo keliu galėsime pasiekti pacientų saugos kultūros, kai kiekvienas nesėkmės atvejis bus registruotas, išanalizuotas ir eliminuotas“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Nors žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio idėja įvairių institucijų koridoriais sklando jau septynerius metus, atrodo, kad Seimas jau artimiausiais mėnesiais ketina rimtai imtis radikalaus žalos pacientų sveikatai atlyginimo modelio pertvarkymo. Seime vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės koncepcija: pacientų saugos kultūros link“ buvo aptariami šios sistemos pranašumai, galimi trūkumai ir tarptautinė patirtis.

Naujojo modelio esmė – kad pacientai, gydymo įstaigoje patyrę kokią nors žalą, galėtų gauti kompensaciją nesikreipdami į teismus, nemokėdami didelių pinigų teisininkams ir neprisiimdami itin keblios ir dažnai pralaimėjimą lemiančios gydymo bei padarytos žalos sveikatai priežastinių ryšių įrodinėjimo naštos. Tam planuojama įkurti specialų Žalos atlyginimo pacientų sveikatai (ŽAPS) fondą, kurio dalininkais būtų visos – valstybinės ir privačios – asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), Privalomojo sveikatos draudimo fondas, valstybės biudžetas, kiti šaltiniai. Buvo net užsiminta apie galimybę į fondo dalininkus ateityje įtraukti farmacijos bendroves, siekiant turėti galimybę kompensuoti žalą dėl nepriimtino šalutinio vaistų poveikio.

Esminė modelio keitimo priežastis – pinigai

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas vaizdžiai pademonstravo skaičius: per pastaruosius 10 metų sąnaudos gydytojų civilinės atsakomybės draudimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto siekė beveik 80 mln. Lt, o nukentėjusiems pacientams buvo išmokėti tik 5 mln. Lt. Kiek dar išleidžiama vadinamajai „gynybinei medicinai“, t. y. įvairiems papildomiems tyrimams jau po žalos atsiradimo, kiek – bylinėjimuisi teismuose, taigi kokia tikroji dabartinio „ieškininio modelio“ kaina, L. Labanauskas net ir negalėjo įvardyti, nes visa tai tiesiog neskaičiuojama.

Atsižvelgdama į tai Lietuvos gydytojų sąjunga siūlo įkurti administracinį modelį, pagal kurį būtų ne ieškoma gydytojo kaltės, bet nustatoma, ar tam tikru atveju galima kompensuoti patirtą žalą. Šitaip ŽAPS fondas neleistų pinigams „išeiti“ iš sveikatos sistemos, o ASPĮ civilinės atsakomybės draudimas būtų neprivalomas. Pasak L. Labanausko, įstatymu reglamentuotas efektyvus lėšų panaudojimas sudarytų sąlygas kilti pacientų saugos kultūrai ir skatintų pasitikėjimą sveikatos sistema ir valstybe. Kitaip tariant, siekiama, kad tarp gydytojų ir pacientų pagaliau atsirastų tarpusavio pasitikėjimas ir partnerystė, jei iškyla reikalas atlyginti patirtą žalą.

Beje, žalos atlyginimo be kaltės sistema (ŽABK) yra vienas iš 12 pagrindinių kriterijų bendrai vertinant valstybės sveikatos sistemos efektyvumą. Taigi šis modelis leistų Lietuvos sveikatos sistemai gauti aukštesnį vertinimą bei pripažinimą Europos mastu.

Žalos atlyginimo be kaltės modelis vienaip ar kitaip veikia Austrijoje, Nyderlanduose, JAV, N. Zelandijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje. Lietuva ketina rinktis modelį, panašų į tą, kuris jau keletą dešimtmečių veikia Skandinavijos šalyse, kadangi šiose šalyse jis įgyvendintas nuosekliausiai, be to, šios šalys Lietuvai yra artimos ir sveikatos sistemos požiūriu. Todėl į konferenciją taip pat buvo pakviesti Danijos žalos pacientams atlyginimo asociacijos atstovai Martinas Erichsenas ir Kristina Askjaer ir Švedijos draudimo bendrovės „Patientförsäkringen LÖF“, užsiimančios žalos atlyginimu nukentėjusiems pacientams, vyr. medicinos vadovas Pelle Gustavsonas.

Skandinavijos šalių atstovai ypač pabrėžė, kad žalos atlyginimo be kaltės modelis skirtas padėti visoms procese dalyvaujančioms pusėms, o ne ieškant kieno nors aplaidumo ar kaltės ir siekiant už tai nubausti. Pavyzdžiui, Danijoje nuo 1992 metų veikianti Žalos pacientams atlyginimo asociacija turi nustačiusi tvarką, už ką skiriama arba neskiriama kompensacija; jei jos sprendimas netenkina, galima kreiptis į Apeliacinę komisiją, o paskui – skųsti teismui pastarosios sprendimą (o ne bylinėtis su gydymo įstaiga). Ši sistema leidžia pacientams greičiau gauti kompensaciją ir jaustis saugesniems, gydytojai gali dirbti nebijodami ilgo bylinėjimosi, visuomenės požiūris irgi teigiamas, nes taip sutaupoma nemažai administracinių išlaidų.

Danijoje, pavyzdžiui, kompensuojama tokia patirta žala – gydymosi kaštai, negautas atlyginimas, patirtas skausmas ir kančios, ilgalaikis sužalojimas, prarastas darbingumas, maitintojo netekimas (sutuoktiniui ir vaikams; pastariesiems pinigai mokami, kol sukanka 18 metų), laidotuvių išlaidos.

Švedijos draudimo bendrovė „Patientförsäkringen LÖF“ ne vien kompensuoja patirtą žalą, bet dirba ir prevencinį darbą, remia mokslinius tyrimus, organizuoja įvairius šviečiamuosius renginius, taip siekdama užkirsti kelią naujų žalų atsiradimui.

Koks bus lietuviškasis žalos atlyginimo be kaltės modelis?

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pažymėjo, kad jau yra būsimojo įstatymo „darbinis variantas“, tačiau prie jo dar reikia padirbėti visoms suinteresuotoms pusėms. Ji sakė, kad naujajam ŽAPS fondui reikėtų surinkti apie 50 mln. Lt ir palinkėjo „suremti pečius“ ieškant tam lėšų bei nesitikėti, kad viską duos valstybė. Be kita ko, ji paragino pagalvoti ir apie tai, kaip naujoji sistema leistų išvengti piktnaudžiavimų.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto dėstytoja dr. Daiva Brogienė, pristatydama, kaip galėtų atrodyti Lietuvoje taikomo žalos atlyginimo be kaltės sistema, pabrėžė, kad turi atsirasti visiškai nepriklausoma institucija, kuri netarnautų nei gydytojams, nei pacientams, o nustatytų žalą ir ją kompensuotų. Pasak jos, fondui sukaupti būtų panaudojami tie patys pinigai, kurie Valstybinės ligonių kasos dabar yra skiriami gydymo įstaigų ar gydytojų civilinės atsakomybės draudimui, o patekę į fondą jie taptų tokia lyg ir savidrauda. Įstaigos, nenorinčios tapti fondo dalininkėmis, neturėtų teisės pretenduoti į išmokas už padarytą žalą. Svarbiausia, kad pinigai „neišeitų“ iš sveikatos apsaugos sistemos (t. y. neatitektų draudimo bendrovėms ar advokatams), bet kauptųsi, jei žalų vienais metais būtų mažiau, ir būtų panaudoti kitais metais, kai žalų atsitiktų daugiau.

Dr. D. Brogienės pristatytame projekte numatoma, kad žala sveikatai turėtų būti atlyginama tada, kai tą žalą padaro teisę verstis medicinos praktika turintis specialistas, pažeisdamas diagnostikos ar gydymo standartus dėl neatidumo ar aplaidumo, tačiau nesiekdamas sąmoningai sužaloti paciento; dėl netinkamos medicinos aparatūros funkcionavimo ar gedimo; dėl neteisingo diagnozės nustatymo; dėl tyrimų ar gydymo metu į organizmą patekususios hospitalinės infekcijos; dėl vaistų skyrimo pažeidžiant reikalavimus. Žala būtų atlyginama ir kraujo ar organų donorams, taip pat nelaimingų atsitikimų atvejais, jei taip atsitinka gydymo įstaigos patalpose ar transportuojant pacientą į kitą gydymo įstaigą.

Žala nebūtų atlyginama, jeigu, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimas būtų neišvengiamas ligos padarinys ir (ar) ligos komplikacija, kuri atsirastų nepriklausomai nuo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo (darbuotojo) veiksmų; dėl vaistinių preparatų šalutinio poveikio; jei sužalojimas įvyktų atliekant būtiną diagnostikos ar gydymo procedūrą, kurios neatlikus kiltų pavojus paciento gyvybei ar sunkaus neįgalumo grėsmė; dėl nepakankamos informacijos suteikimo pacientui, pažeidžiant informuoto asmens sutikimo procedūrą.

Kadangi tikimasi, kad po įvairių svarstymų ir taisymų šį įstatymą priims dar šios kadencijos Seimas, įvairios suinteresuotos pusės, ypač pacientų organizacijos, turėtų domėtis šiuo procesu ir nepraleisti progos teikti savo pasiūlymus.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ligonių kasos akinių lęšius kompensuos visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams
Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bu...
Supaprastinta siuntimų tvarka lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui
Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija atnauj...
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų