Kada slaugytojai taps svarbūs sveikatos sistemoje(3)

„Slaugytojas turėtų uždirbti pinigus įstaigai savo darbu kaip ir gydytojas, ir tam turi būti nustatyti slaugos procedūrų įkainiai. Tik tuomet slaugytojai pasijus svarbūs nė kiek ne mažiau nei gydytojai ir taps tokie pat svarbūs sveikatos sistemoje“, - sako Lietuvos universitetinio išsilavinimo slaugytojų draugijos (LUSD) valdybos pirmininkė visuomenės sveikatos mokslų daktarė Rasa Stundžienė. Kokia yra slaugos situacija Lietuvoje, kodėl emigruoja net universitetinį išsilavinimą turintys slaugytojai, kaip įveikti slaugytojų pečius slegiančias problemas? Pakalbėjome. Straipsnis iš ciklo „Slauga ir slaugytojas“.

Reklama

Savo karjerą pradėjote kaip bendrosios praktikos slaugytoja, o dabar jau esate mokslų daktarė, dėstytoja, vadovaujate slaugytojų draugijai. Kaip pavyko to pasiekti?

2001 m. baigiau Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (VU MF) slaugos bakalauro studijas. Įgijau reabilitacijos ir slaugos bakalauro laipsnį. Po studijų pradėjau dirbti bendrosios praktikos slaugytoja UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ ir kartu studijavau toliau VU MF slaugos magistrantūrą. 2003m. įgijau reabilitacijos ir slaugos magistro laipsnį. Dar dveji metai studijų suteikė man dar daugiau žinių, kompetencijos ir norą savo žinias perteikti kitiems.

Taigi nuo 2003 m. iki dabar dirbu VU MF Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedroje, dėstau slaugos dalykus įvairių specialybių studentams (slaugos, medicinos, kineziterapijos, ergoterapijos). Dalyvauju baigiamųjų darbų gynimo komisijų darbe, esu šių komisijų narys, baigiamųjų darbų recenzentė, praktikos vadovė, lektorė.

Tam, kad ne tik teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius galėčiau perteikti studentams, paraleliai dirbau praktinį slaugytojos darbą.

Nuo 2006 m. turėjau galimybę kilti karjeros laiptais slaugytojo profesijoje – pradėjau dirbti viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikoje vyresniąja slaugytoja.Iki šiol einu šias pareigas ir kartu dėstau VU MF.

Nuo 2004 m. dalyvauju Vilniaus, Utenos kolegijų sveikatos priežiūros fakultetų baigiamųjų darbų gynimo komisijų darbe, esu šių komisijų narė, pirmininkė, baigiamųjų darbų recenzentė.

Praeitais metais baigiau VU MF doktorantūros studijas, įgijau visuomenės sveikatos mokslų krypties daktaro mokslo laipsnį.

Esate Lietuvos universitetinio išsilavinimo slaugytojų draugijos pirmininkė. Kada ši draugija įkurta, koks pagrindinis tikslas ir ką jau yra nuveikusi?

VU MF profesorės D. Kalibatienės paskatinti nutarėme įsteigti slaugytojų draugiją, kuri vienytų universitetinio išsilavinimo slaugytojus, kurie susiję su slaugos mokslo dėstymu, įdiegimu į praktiką, slaugos administravimu. Taigi 2003 m. buvau išrinkta Lietuvos universitetinio išsilavinimo slaugytojų draugijos (LUSD) valdybos pirmininke. LUSD tikslas - suvienyti universitetinio išsilavinimo slaugytojų pastangas, tobulinant ir reformuojant šalies slaugos sistemą, sprendžiant slaugos mokslo, mokymo ir praktikos problemas Lietuvoje ir integruojantis į tarptautinę veiklą. Draugijos nariai dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupėse: „Dėl slaugos paslaugų namuose ir ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose teikimo reikalavimų ir bazinių kainų parengimo“, „Dėl slaugytojų darbo krūvių, tobulinimosi, parengimo kriterijų nustatymo“ ir kt.

Kasmet kartu su Vilniaus universitetu LUSD rengia respublikines mokslines praktines slaugos specialistų konferencijas, seminarus, kuriuose aptariami ne tik praktinės veiklos klausimai, bet ir universitetinio išsilavinimo slaugytojų integravimosi į šalies sveikatos priežiūros sistemą, slaugos mokslo bei įvairūs aktualūs slaugos specialistams klausimai. Konferencijose savo mokslo tiriamojo darbo rezultatus pateikia slaugos bakalaurai, magistrai, doktorantai, slaugytojai praktikai, aktualiomis slaugos mokslo ir praktikos temomis paskaitas skaito universitetųdocentai bei profesoriai.

Ar būtinas slaugytojui universitetinis išsilavinimas? Ar turėdamas šį išsilavinimą jis gali tikėtis geresnio uždarbio, geresnių karjeros galimybių?

Priklausomai nuo žmogaus lūkesčių. Jei save įsivaizduoji tik kaip gerą praktiką, tai užteka slaugos studijas baigti kolegijoje ir įgyti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Tačiau jei žmogus nori realizuoti save plačiau, siekia mokyti kitus, dirbti administracinį darbą, dalyvauti darbo grupėse tobulinant slaugos paslaugų kokybę, dalyvauti visuomeninėje veikloje teikiant pasiūlymus slaugos profesinėje srityje, ruošiant slaugos standartus ir pan., - universitetinis išsilavinimas reikalingas.

Kokių karjeros aukštumų žmogus gali pasiekti, labai priklauso nuo paties žmogaus iniciatyvumo, aktyvumo, noro keistis, tobulėti, teigiamo požiūrio į pokyčius.

Ar visi slaugytojai, turintys universitetinį išsilavinimą, gauna darbą?       

Universitetinis išsilavinimas sudaro galimybes gauti atsakingesnes pareigas, siekti karjeros, bet jos negarantuoja. Mano akiratyje žinomi slaugytojai, baigę studijas universitete, visi turi darbus, tik vieni labiau pakilo karjeros laipteliais, kiti mažiau.

Ar šioje grupėje stebima emigracija? Kodėl?

Dėl mažo darbo užmokesčio, nepatenkintųlūkesčių įstaigoje, kurioje dirbo, net ir universitetinio išsilavinimo slaugytojai emigruoja.

Kita emigracijos priežastis – trūksta laisvų patrauklių, gerai atlyginamų darbo vietų. Tad emigruoja ir jauni, ką tik baigę studijas slaugytojai.

Kokias dar slaugytojų darbo problemas pastebite? Ar jos lengvai išsprendžiamos?

Slaugytojų aktyvumo, iniciatyvos trūkumas, neigiamas požiūris į pokyčius, vykstančius sveikatos priežiūros sistemoje. Slaugytojams turi vadovauti aktyvus, iniciatyvus lyderis, kuris sugebėtų kolektyvą motyvuoti, nukreipti tinkama linkme,laiku spręsti skyriuje iškilusias problemas.

Kitos nuolat vardijamos problemos - dideli darbo krūviai, mažas atlyginimas, didelė atskirtis nuo gydytojų.

Kaip turėtų būti nustatomas slaugytojų atlyginimas?

Slaugytojas turėtų uždirbti pinigus įstaigai savo darbu kaip ir gydytojas, ir tam turi būti nustatyti slaugos procedūrų įkainiai. Tik tuomet slaugytojai pasijus svarbūs nė kiek ne mažiau nei gydytojai ir taps tokie pat svarbūs sveikatos sistemoje.

Skaudu girdėti, kai taupoma slaugytojų sąskaita.

Slaugos specialistų atlyginimai turėtų būti diferencijuoti priklausomai nuo išsilavinimo, darbo stažo, gerų darbo rezultatų, visa tai motyvuotų darbui, kvalifikacijos kėlimui, keltų darbuotojo pasitenkinimą darbu.

Ko palinkėtumėte sveikatos apsaugos ministrei?

Palinkėčiau daugiau dėmesio skirti slaugai ir turėti bent vieną patarėją praktiką slaugytoją savo komandoje tam, kad nenukentėtų slaugytojų darbo organizavimo efektyvumas, pacientams teikiamų slaugos paslaugų kokybė ar net požiūris į pačią slaugą.