Ilinojaus universiteto mokslininkai aprašė anksčiau nežinomą krūties vėžio vystymosi mechanizmą, kurį aktyvuoja estrogenai, ir paskelbė jį žurnale „Oncogene“.
Streso sąlygomis, pvz., trūkstant deguonies ar maisto medžiagų, taip pat veikiant citostatikams, ląstelės endoplazminiame tinkle įžiebiamas sudėtingas proteinų gamybos procesas - proteinų atsakas - UPR (the unfolded-protein response), kuris mobilizuoja ląstelę augimui, dalijimuisi ir išgyvenimui neįprastomis sąlygomis. Šiame procese didelį vaidmenį atlieka specifiniai baltymai šaperonai, kurie šiuo metu tampa populiariu mokslinių vėžio kilmės studijų objektu.
Mokslininkai nustatė, kad estrogenai gali sukelti lygiai tokį patį kaskadinį proteinų produkcijos mechanizmą kaip ir stresas ir sudaryti palankias sąlygas ląstelių, taip pat ir vėžinių, išgyvenimui. Jį inicijuoja estrogenų jungtis su ląstelių membranos receptoriais, kalcio kanalų atsivėrimas ir jo srovė į ląstelės vidų, praktiškai pradedanti ląstelės proliferaciją.
Jei normali ląstelė patiria pernelyg didelį stresą, ji žūsta - įvyksta apoptozė. Tačiau procesą aktyvuojant estrogenams, dėsningas ląstelės „suicidas“ yra slopinamas, vėžinės ląstelės išlieka, vegetuoja ir tampa atsparios medikamentams.
Buvo vertinama ir genų, kontroliuojančių proteinų atsaką, - UPR ekspresija. Rezultatai parodė, kad moterys, sergančios estrogenų receptoriams pozityviu krūties vėžiu ir besigydančios tamoksifenu, 3,7 karto dažniau patiria krūties vėžio recidyvus.
Po dešimties metų nustačius krūties vėžio diagnozę, išgijo tik 15 proc. moterų, kurioms buvo nustatytas aukštas geno ekspresijos lygis, tuo tarpu 80 proc. išgijusiųjų šio geno ekspresija buvo minimali.
Tikimasi, kad estrogenų vaidmens krūties vėžio patologijoje supratimas bei geno, kontroliuojančio UPR, ekpresijos išraiškos vertinimas taps galingu krūties vėžio prognostiniu žymeniu, kuriuo remiantis bus galima nustatyti vėžio agresyvumo ir gydymo intensyvumo laipsnį.
Plačiau:
Anticipatory estrogen activation of the unfolded protein response is linked to cell proliferation and poor survival in estrogen receptor α-positive breast cancer, David Shapiro, et al., Oncogene, doi:10.1038/onc.2014.292, published online 29 September 2014, abstract.