Alkoholio žala sveikatai: įrodymų yra, tačiau sprendimų - ne

Praėjusią savaitę Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklo (NordAN) bei Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos organizavo diskusiją alkoholio rinkodaros kontrolei aptarti. Buvo pristatytas lietuvių mokslininkų tyrimas bei naujas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) leidinys bei diskutuota, kodėl sukaupus pakankamai įrodymų apie alkoholio keliamą žalą sveikatai ir visuomenei, griežtų alkoholio rinkodaros ribojimo priemonių veiksmingumą, net ir esant visuomenės palaikymui, vis dar stokojama politinės valios ir sprendimų.

Reklama

Trūksta duomenų

Dr. Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto mokslininkas, pristatydamas tyrimą apie alkoholio vartojimo žalą Lietuvoje, pasakojo, kad nagrinėtas 2003-2011 metais alkoholio vartojimo nulemtas neigiamas poveikis sveikatai, darbingumui, mirtingumui, nusikalstamumui ir ekonomikai Lietuvoje. Pasak mokslininko, norėta apimti ir daugiau sričių, tačiau ne visas jas galima įvertinti dėl to, kad trūksta duomenų ar sunku juos gauti.

„Be to, net ir vertintos sritys, tarkim, ligotumas ar prarastas darbingumas, neapima visų duomenų. Todėl galima sakyti, kad gauti rezultatai teparodo trečdalį situacijos. Bet ir tokiu atveju skaičiai yra grėsmingi“, - teigė M. Štelemėkas.

Ligos – į tris grupes

Jis pasakojo, kad tiriant neigiamą alkoholio poveikį sveikatai, įvertintos visos su ligomis susijusios priežastys, kurios išskirtos į tris stambias grupes.

„Pirmoji – įvairios diagnozės, išimtinai susijusios su alkoholio vartojimu, t.y. tų ligų sumažėtų ar nebūtų, jei žmonės visiškai nevartotų alkoholio. Tai - apsinuodijimai, įvairios psichikos elgesio sutrikimų diagnozės ir pan. Iš viso 22, - vardino M. Štelemėkas. – Antroje grupėje tirtos iš dalies alkoholio vartojimo nulemtos ligos. Tai reiškia, kad vartojant alkoholį didėja rizika jomis susirgti. Įvertinus rizikos skirtumą tarp vartojančių ir nevartojančių, metodiškai galima apskaičiuoti, koks galėtų būti žalos procentas. Šiai grupei priskirta 20 įvairių onkologinių, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų. Na, ir trečia grupė – išorinių priežasčių nulemtos traumos, nelaimingi atsitikimai ir pan.“

Kasmet – apie 3900 mirčių

Tyrimas parodė, jog 2003-2011 metais maždaug 35 tūkst., arba vidutiniškai kasmet apie 3900, žmonių mirė dėl alkoholio vartojimo nulemtų priežasčių. Tai vidutiniškai sudaro devynis procentus viso mirtingumo.

„Per devynerius metus pirmajai grupei teko beveik 11 tūkst. mirčių, o daugiausia – trečiajai: 17 tūkst. Pikas buvo 2007-aisiais, kai daugiau nei 10 procentų viso mirtingumo sudarė būtent alkoholio nulemtos mirtys. Tai yra daugiau kaip 4600 mirčių, arba 172 mirtys 100 tūkst. gyventojų“, – aiškino mokslininkas.

Skaudesnės pasekmės - vyrams

Vertinant mirtingumą atskirose amžiaus grupėse, paaiškėjo, kad alkoholis labiausiai paveikia jaunus žmones. Pasak M. Štelemėko, „absoliuti dauguma mirštančių dėl alkoholio vartojimo yra ikipensinio amžiaus žmonės, pats pikas (apie 20 tūkst.) būna 45-64 m. Be to, neproporcingai (daugiau kaip tris kartus) dažniau miršta vyrai. Taigi tai, kad dauguma jaunų žmonių mirčių susijusių su alkoholio vartojimu, dar labiau išryškina jo daromą žalą“.

Anot mokslininko, beveik devynis procentus visų ligų sukelia alkoholis: „Per metus tai yra 163 tūkst. apsilankymų gydymo įstaigoje arba apie 6000 apsilankymų, tenkančių šimtui tūkstančių gyventojų. Reikia pabrėžti, kad pas mus, kaip ir visame pasaulyje, gana ryškus skirtumas tarp vyrų ir moterų sergamumo - apie keturis su puse karto jie serga dažniau“.

M. Štelemėkas atskleidė, kad „beveik aštuoni procentai visų nedarbingumo atvejų taip pat siejami su alkoholio vartojimu. Apie 5,5 procento neblaivių vairuotojų pažeidžia kelių eismo taisykles. Beveik7 procentus visų nusikaltimų padaro neblaivūs asmenys. Išskirtina, kad dauguma sunkių nusikaltimų, susijusių su prievarta ir agresija (nužudymai, prievartavimai, sumušimai ir pan.), taip pat padaromi dėl alkoholio poveikio“.

Žala ekonomikai 2010 m.

Lietuvos mokslininkai paskaičiavo ir alkoholio vartojimo nulemtą žalą ekonomikai 2010 metais.

„Bendrai ji sudaro 741 mln.litų. Palyginkime: tais metais iš alkoholio akcizų buvo surinkta apie 760 mln.litų. Taigi ne tiek jau papildytas biudžetas“, - įsitikinęs M. Štelemėkas.

Nustatyta, kad 2010 m. žala sveikatai sudarė 61 mln. litų. Be to, įvertinta, kiek neuždirbo pajamų tais metais mirę darbingi žmonės, - tai yra 5 milijonus litų. Nedarbingumo išmokos sudarė apie 50 mln. litų. Vaikams iš girtaujančių šeimų globos namuose išlaikyti reikėjo daugiau nei 65mln. Lt, o kaliniams - per 40 mln. litų.

Lūžis 2007 metais

Dr. M. Štelemėkas teigė, kad prieš 2000-uosius liberalizavus alkoholio kontrolę, išaugo jo vartojimas.

„Padaugėjo alkoholio reklamos, buvo sumažintas akcizas, atsirado mokestinių lengvatų ir pan. Todėl augo jo vartojimas. Kita vertus, 2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sajungą, sparčiai augo ekonomika, didėjo atlyginimai, o alkoholio kainos nekilo. Tai taip pat skatino vartoti“, - sakė LSMU mokslininkas.

Esminis lūžis įvyko 2007-aisiais, kai buvo padidinti akcizai, sugriežtėjo neblaivių vairuotojų kontrolė, apribota reklama ir pan.

„Nuo tada visuomenės sveikatos - tiek sergamumo, tiek mirtingumo - rodikliai pradėjo akivaizdžiai gerėti. 2008 m. pabaigos ekonomikos krizė taip pat sumažino alkoholio vartojimą, - sakė M. Štelemėkas. – Tačiau po 2010 metų ir vėl pradedamos diegti mažai efektyvios priemonės: bandomi mažinti akcizai, atšauktas alkoholio reklamos draudimas ir pan.“

„Nuolat politikams kartojame, kad reikia remtis mokslo įrodymais, PSO rekomendacijomis, o dabar – ir Lietuvos tyrimais. Alkoholio kainos didinimas, prieinamumo mažinimas ir reklamos uždraudimas yra pačios efektyviausios kontrolės priemonės. Tai rodo ir mūsų pačių patirtis, ir gerėjantys visuomenės sveikatos rodikliai“, - teigė M.Štelemėkas.

Žala visiems

Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklo (NordAN) ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybų narė, gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun sakė, kad alkoholis − viena iš svarbiausių blogos sveikatos priežasčių pasaulyje.

„Europoje jis užima trečią vietą tarp ligų ir mirštamumo rizikos veiksnių po tabako ir padidėjusio kraujo spaudimo. Alkoholis yra viena iš sužalojimų, įskaitant nužudymus ir savižudybes, daugelio lėtinių neinfekcinių ligų priežasčių, jis didina riziką susirgti infekcinėmis ligomis (ŽIV/AIDS, tuberkulioze, pneumonija). Maža to, žalą patiria ne tik pats vartotojas, bet ir aplinkiniai bei valstybė: smurtas šeimose, didėja išlaidos medicinai, nedarbingumo išmokoms, kovai su nusikalstamumu ir pan.“, – mintis iš PSO leidinio „Alkoholis Europos Sąjungoje. Vartojimas, žala ir politikos priemonės“ citavo gydytoja.

Naujas leidinys

Šį PSO leidinį į lietuvių kalbą išvertė ir išleido Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Jame pristatomi alkoholio kontrolės politikos veiksmingumo įrodymai, aptariamos ekonomiškai naudingos alkoholio vartojimą mažinančios kontrolės politikos priemonės ir dar kartą patvirtinama, kad visuomenei tenkančią alkoholio vartojimo žalą padeda mažinti trys efektyvios priemonės: alkoholio mokesčių didinimas, prieinamumo mažinimas ir alkoholio reklamos draudimas.

„Įdomiausia, kad 2006-2011 m. visų Europos valstybių aktyviai naudotos priemonės - mokyklinės informacinės, socialinės rinkodaros, tėvų ir visuomenės švietimo programos –pasirodė esančios neveiksmingos, siekiant ilgalaikių elgesio pokyčių, o alkoholio pramonės įgyvendinamos socialinės atsakomybės kampanijos netgi duodančios priešingus rezultatus“, - sakė N. Goštautaitė-Midttun.

Ji apgailestavo, kad Lietuvoje ribojamos moksliniais tyrimais įrodytos efektyvios kontrolės politikos priemonės.

Pramonės lobizmas

Kovotojas už blaivybę gydytojas psichiatras LSMU docentas dr. Aurelijus Veryga pasakojo, kad moksliniame žurnale „Addiction“ atskleista Lietuvos istorija, gražiai iliustruojanti, kaip pramonės lobizmas veikia politinius sprendimus.

„Šiame straipsnyje anglų kalba aprašyta, kaip LR Seimas jau turėjo galimybę uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą nuo 2012 m. sausio 1 d., tačiau įstatymas prieš pat jo įsigaliojimą buvo atšauktas, aprašyti ir politiniai procesai, kuriuos nulėmė pramonės lobizmas“, - sakė A. Veryga.

Pasak gydytojo, šią informaciją rimtame leidinyje turėtume vertinti kaip svarų įrodymą, kad pramonė daro akivaizdžią politinę įtaką, nors dažnai ji pati tai neigia.

„Iš tiesų keista situacija: mes turime tvirtų įrodymų, jau dabar ir Lietuvos mokslininkų, bei veiksmingų, ne kartą jau buvusių priemonių, tačiau tinkamų kontrolės politikos sprendimų vis viena nėra. Reikia tikėtis, kad vis dėlto bus išgirsti mokslininkai ir patikėta PSO įrodymais“, - vylėsi A. Veryga.

PSO leidinį lietuvių kalba „Alkoholis Europos Sąjungoje“ netrukus bus galima rasti tinklalapyje: www.ntakk.lt