Statistikos duomenimis, demencija paliečia apie 36 mln. žmonių. Senstant populiacijai šis skaičius kas dešimtmetį padidėja du kartus ir 2050 metais pasieks 115 milijonų.
Iki šiol nėra efektyvaus demencijos gydymo, todėl, siekiant valdyti plintančią epidemiją, svarbu identifikuoti rizikos faktorius, skatinančius demencijos vystymąsi.
Vienas tokių faktorių - benzodiazepinai. Jie plačiai vartojami nerimui ir nemigai gydyti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kadangi benzodiazepinams būdingas sunkus nutraukimo sindromas, o ilgalaikis efektyvumas neįrodytas, tarptautinėse metodikose rekomenduojamas tik trumpalaikis šių vaistų vartojimas. Ilgą laiką benzodiazepinus vartojantys pacientai gali turėti didesnę riziką Alzheimerio ligai vystytis.
Nors benzodiazepinai veikia atmintį ir kognityvines funkcijas, įrodyti jų įtaką demencijai nėra paprasta. Iš dalies todėl, kad simptomai, kuriems gydyti vaistai skiriami: nerimas, nemiga, depresija - gali būti pirmieji jau prasidedančios demencijos požymiai.
Kanados mokslininkai šešerius metus stebėjo 1796 vyresnio amžiaus žmones, vartojančius benzodiazepinus nuo nemigos. Vertino amžių, lytį, vaistų skyrimo trukmę, ryšį su pasireiškiančiais demencijos simptomais.
Nustatyta, kad vartojant benzodiazepinus tris mėnesius ir daugiau demencijos, taip pat ir Alzheimerio ligos rizika padidėja net 51 proc., o vartojant juos ilgiau, taip pat vartojant ilgalaikio veikimo medikamentus, rizika padidėja dar labiau.
Skirdami benzodiazepinus vyresnio amžiaus žmonėms, gydytojai turi pasverti naudos ir rizikos santykį, taip pat ir demencijos rizikos aspektu. Turi būti taikoma griežta pacientų, vartojančių benzodiazepinus, monitoringo sistema.
Plačiau:
Benzodiazepine use and risk ofAlzheimer’s disease: case-controlstudy, Sophie Billioti, et al., BMJ, doi: 10.1136/bmj.g5205, published online 9 September 2014.
Benzodiazepines and risk ofAlzheimer’s disease Kristine Yaffe, et al., BMJ doi: 10.1136/bmj.g5312, published online 9 September 2014.