Šių metų birželį paskubomis ir darbo grupei net nepateikus galutinių išvadų priimti sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio įsakymai, pagal kuriuos retos neurochirurginės paslaugos būtų teikiamos viename centre - Kaune. Naujoji ministrė Rimantė Šalaševičiūtė įsakymus sustabdė. Skubotų įsakymų skandale pasigirdo siūlymų neurochirurgijos paslaugų teikimą optimizuoti sujungiant kelis atskiruose miestuose veikiančius skyrius.
Įteikė pareiškimą
Siekis sukoncentruoti neurochirurgijos paslaugas Kaune privertė sunerimti Lietuvos neurochirurgų draugiją (LND). LND valdyba šią savaitę ministrei R. Šalaševičiūtei įteikė pareiškimą, kuriuo prašo „atšaukti LR sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio vienašališkai paskelbtus įsakymus ir pavesti LND, SAM specialistams konsultantams neurochirurgijai ir neurochirurgijos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų administracijai atlikti objektyvią neurochirurginės pagalbos būklės Lietuvoje analizę ir pateikti siūlymus neurochirurginės pagalbos Lietuvoje optimizavimui“.
LND narių nuomone, remiantis užsienio patirtimi, „įvertinus neurochirurgijos paslaugų poreikį gyventojų skaičiui (1 neurochirurgijos centras ~1 mln. gyventojų), atstumus tarp 5 jas teikiančių miestų ir būtinybę skubią kvalifikuotą pagalbą suteikti per pirmas dvi valandas nuo susirgimo ar traumos momento“, reikėtų sujungti šiuo metu veikiančius neurochirurgijos skyrius ir sukurti tris klasterius. Vieną siūloma sukurti Vilniuje, kuris aptarnautų Šiaurės ir Rytų Lietuvos gyventojus; antrasis būtų Kaune, čia atvyktų Vidurio ir Pietų Lietuvos pacientai; o trečiasis veiktų Klaipėdoje (Šiaurės ir Vakarų Lietuvai).
Siūlo sujungti skyrius
SAM Kolegijos narys, vyr. chirurgas Klaipėdos kraštui prof. dr. Artūras Razbadauskas taip pat paragino sujungti kelis mieste veikiančius neurochirurgijos skyrius į vieną: „Be jokios abejonės, neurochirurgines paslaugas teikti net trijose gydymo įstaigose mieste – Klaipėdos universitetinėje, Respublikinėje ir Vaikų ligoninėse – neefektyvu. Pasisakau už tai, kad šios paslaugos būtų teikiamos vienoje vietoje”.
A. Razbadausko nuomone, pirmiausia viename mieste veikiantys keli neurochirurgijos skyriai per daug brangiai kainuoja valstybei ir kelia daug neaiškumų pacientams.
„Nėra jokios abejonės, jog sujungus į vieną skyrių būtų sutaupyta nemažai lėšų. Be to, pagerėtų paslaugų kokybė ir prieinamumas, nes visi specialistai dirbtų kartu. O ir pacientams nebetektų blaškytis po skyrius ir ieškoti, kur, kada ir kokios neurochirurgijos paslaugos teikiamos”, – optimizavimo nauda įsitikinęs A. Razbadauskas.
„Gal ir nereikia, jog Vilniuje ir Klaipėdoje būtų po tris centrus, gal pakaktų turėti po vieną. Viską gerai įvertinus, tai būtų galima padaryti per kelerius metus“, - atsakydamas į VLMEDICINA.LT klausimus svarstė ir Seimo narys Antanas Matulas.
Trukdytų skirtingas pavaldumas
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Vladislavas Kieda portalui sakė, kad iš esmės idėja sujungti viename mieste veikiančius neurochirurgijos skyrius įmanoma, tačiau Vilniuje vargu ar įgyvendinama.
„Kiekvienas skyrius priklauso skirtingoms ligoninėms, kurių kiekviena siekia teikti ir kuo daugiau, ir kuo kokybiškesnių paslaugų. Sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima sujungti į vieną skyrius, kai vienas priklauso ministerijai, o antras - ir ministerijai, ir universitetui”, - Vilniaus neurochirurgijos skyrių sujungimo kliūtis vardino V. Kieda.
Vyr. chirurgas Klaipėdos kraštui prof. dr. Artūras Razbadauskas portalui teigė manantis kitaip.
„Ligoninių pavaldumas netrukdo optimizacijai. Juk Klaipėdoje dvi ligoninės priklauso savivaldybei, tad belieka jos tarybai susėsti ir susitarti. Ir kuo greičiau tai padarys, tuo geriau. Tai įmanoma net nuo kitų metų. O dėl trečios, manau, dar paprasčiau - tereikia ministro įsakymo”, - įsitikinęs A. Razbadauskas.
Griauti lengviau nei kurti
Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Jonas Milašius portalui sakė, kad, kalbant apie mieste veikiančių neurochirurgijos skyrių optimizavimą, pirmiausia reikia paklausti, ar tai - tikslinga.
„Juk yra puikiai funkcionuojanti sistema, kuri ne šiaip sau susiformavo. Tad ar reikia tai sugriauti? Sugriauti galima greitai, tik kurti visada sunkiau”, - teigė J. Milašius.
Jo nuomone, netgi gerai, kad mieste yra keli neurochirurgijos skyriai.
„Manau, kad tarpusavio konkurencija yra labai sveikas ir pozityvus dalykas. Tai skatina pasitempti, teikti dar kokybiškesnes paslaugas. O ir pacientai turi iš ko rinktis. Kita vertus, jiems tik patogiau, kad susiformavo natūrali specializacija: mūsų skyrius labiau orientuojasi į stuburo chirurgiją, KUL – galvos smegenų ir kitas operacijas”,- įsitikinęs neurochirurgas J. Milašius.
Vaikai – atskiras klausimas
RKL Neurochirurgijos skyriaus vedėjo nuomone, šioje situacijoje nereikėtų kalbėti apie Vaikų neurochirurgijos skyrių – jis, be jokios abejonės, dėl savo specifikos turėtų likti.
„Manau, šiuo atveju, mes turėtume kalbėti tik apie mūsų ir universitetinę ligonines. Tikrai nelogiška būtų vaikus vežti į suaugusiųjų ligoninę”, - teigė J. Milašius.
Tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Neurochirurgijos klinikos vadovas, SAM specialistas konsultantas neurochirurgijai Antanas Gvazdaitis mano kitaip.
“Šiuo metu kaip tik vyksta diskusijos dėl Vaikų neurochirurgijos skyriaus prijungimo. Reikia atsižvelgti į realią padėtį – turimas technologijas, patirtį ir pan.”, - tvirtino A. Gvazdaitis.
Prieš prievartą
Paklaustas apie Klaipėdos miesto neurochirurgijos centrų sujungimą į vieną, A. Gvazdaitis sakė, kad pati idėja gal ir nebloga, tačiau jis esąs prieš priverstinį optimizavimą.
„Mes gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis. Tokia ir pasaulinė bei Europos praktika. O prievarta jungti tikrai nederėtų, nebe tie laikai. Labai gerai, kai pacientai gali rinktis. Puiku, kai yra sveika konkurencija, jos nereikia bijoti. Konkurencija ir yra pažangos variklis, nuo to tik gerėja teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas”, - samprotavo A. Gvazdaitis.
Jis pridūrė, kad pritariąs Lietuvos neurochirurgų draugijos minčiai steigti vadinamuosius klasterius.
„Nežinau, ar kol kas įmanomi ir reikalingi administraciniai klasteriai. Tačiau dėl funkcinių visiškai pritariu LND valdybai,” - tvirtino Antanas Gvazdaitis.
Reikalinga akreditacija
Neurochirurgo A. Gvazdaičio teigimu, ko gero, būtent dabar itin praverstų ligoninių akreditavimas.
„Reikėtų ne vienai kuriai grupelei, o visiems šalies neurochirurgams susėsti ir sutarti dėl jo sąlygų, įvertinti turimas technologijas, specialistų kvalifikaciją, teikiamas paslaugas ir pan. Tuomet viskas būtų labai aišku”, - įsitikinęs A. Gvazdaitis.