Ar Vaikų sveikatos metai liks tik deklaracijose?
Jau beveik 20 metų dirbu su vaikais. Prieš dešimtmetį paklausęs 5-8 klasių moksleivių, kas yra vartojęs alkoholinių gėrimų, galėjai tikėtis tik kelių atsakymų. Dabar kalbantis su 1-4 klasių moksleiviais turi labai rimtai pagalvoti, ar tas klausimas yra laiku, ar jau per vėlai. Kokie bebūtų valdžios ar politikų norai, kokie bebūtų deklaratyvūs pareiškimai, situacija blogėja kasdien ir nuolat.
Dabar ir rašoma, ir kalbama, kad nebėra vaikų. Kasmetinis festivalis „Naisių vasara“ rodo ką kita. Čia būna 5-10 tūkst. vaikų. Kodėl? Todėl, kad čia saugu. Alkoholis neparduodamas ir nevartojamas, neįleidžiami išgėrę asmenys. Šiais metais pirmą kartą kaimo girtuokliai atėjo blaivūs – jiems nusibodo nematyti renginių, nes ankstesniais metais jų neįleisdavo. Griežtumas būtinas. Be to, Naisiai turi puikius kultūros namus, į kuriuos išgėrusiam žmogui įeiti draudžiama. Tai yra bendruomenės sprendimas. Dabar į renginius visi ateina blaivūs, ir niekam nebereikia nieko įrodinėti.
Turėtų būti savaime suprantama, kad renginiuose, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai, neturėtų būti pardavinėjamas ir vartojamas alkoholis. Jei kalbame, ką mes galime dėl savo vaikų padaryti, tai priimti tai draudžiantį įstatymą. Tačiau labai aiškios alkoholio gamintojų pastangos. Be to, kyla problema. Juk krepšinis pas mus – religija, kuri neįsivaizduojama be alkoholio. Taigi reikia apsispręsti: arba alus, arba krepšinis, arba be vaikų. Bendruomenė tarsi supriešinama su krepšiniu.
Bet iš tikro kokia prasmė riboti alkoholio reklamą, kada gatvėje, kiekviename renginyje matai ją? Visi matome, kaip puikūs renginiai, geri koncertai pavirsta blogais dalykais. Neseniai Šiaulių r. buvo Dainų šventė. Kreipiausi į rajono valdžią ir kviečiau padaryti ją be alkoholio. Pasiūliau dešimt kartų didesnę paramą, nei jie gauna prekybininkų. Tik kvailas žmogus galėtų atsisakyti tokios paramos. Tačiau atsisakė. O tas renginys, policijos duomenimis, buvo baisus, vaikai nuo pat renginio pradžios matė nebepaeinančius žmones. Visų miestų šventės virsta baisiomis tragedijomis.
Mes turime žinoti, kad visa alkoholio reklama orientuota į žmones iki 25 metų, nes vėliau ji neveikia arba veikia dėl mados ar kitų dalykų. Todėl reklama turėtų būti uždrausta. Tam reikia politinės valios. Deklaracijų galime priiminėti, kiek norime, tačiau nieko nebus. Tai turėtų būti ir politikų, ir suaugusiųjų garbės reikalas. Mes dabar esame treti pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą. Jei nepriimsime sprendimų uždrausti alkoholio pardavimą renginių metu ir reklamą, mes parodysime, kad siekiame būti pirmi. Ir būsime, pakaks trejų metų. Tik ar Seimui užteks iniciatyvos, juk alkoholio pramonės lobizmas yra labai stiprus. Vienintelė viltis, kad antros kadencijos prezidentė galbūt nenorės būti valstybės, pirmaujančios pasaulyje pagal suvartojamą alkoholį, lyderė. Labai tikiuosi. Tada politikams bus sunkiau blokuoti.
O daugeliui valstybių nekyla klausimų, kad tokiuose renginiuose, kuriuose pardavinėjamas ir vartojamas alkoholis, neturėtų būti nepilnamečių. Net mūsų lietuviams, kurie dabar užsienyje, nebekyla tokių minčių. Ten nesuprantama, o pas mus tai yra norma. „Taigi vaikams neparduoda“, - sako daugelis. Taip, neparduoda. Bet yra „labai gerų“ dėdžių ir tetų, kurie nuperka. Jie jau nebegali be šito, tad lengvai sutinka, nes šis tas lieka ir jiems. Ir vaikai tuo puikiai naudojasi.
2014-ieji paskelbti Vaikų sveikatos metais. Tik kad vėl viskas neliktų deklaracijomis, kaip buvo su Sveikatos metais. Jei ne privačių žmonių ir visuomeninių organizacijų pastangos, niekas nieko nebūtų padarę šiuo klausimu. Nes lėšų tam nebuvo skirta visiškai. Kodėl tuomet reikia Seime priimti tokius sprendimus ir juoktis iš savęs? Ne pasiteisinimas, kad keitėsi vyriausybės ir nebuvo galima numatyti finansavimo. Tad nepriiminėkit tokių sprendimų! Juk diskredituojama tema, pavadinimas. Po to gali kaip nori pavadinti metus, ims juokas, nes žinai, kad tai nieko nereiškia. Kad pasikeistų tokia situacija ir mums visiems – tėvams, mokyklai, politikams – reikia pradėti rodyti, kad vaikai kažkam rūpi, ir daryti konkrečius darbus.
18 metų organizuoju jaunimo centro vasaros stovyklas 14-18 metų moksleiviams. Vienu metu būna 300-500. Dažniausiai esu vienas suaugęs vyras stovykloje. Per tiek metų nė vienas vaikas nesusimušė, nė sykio nepasigėrė ir t. t. Kai švietimo skyrius klausia, kaip tai įmanoma, aš visada sakau: viskas yra įmanoma, jei kalbėsi su vaikais, juos suprasi, bendrausi. Mes per mažai skiriame dėmesio savo vaikams. Jie gudresni, gabesni, geresni, jaunesni bręsta dabar. Su 14-mečiais gali apie daug ką pakalbėti, nors prieš 18 metų tai buvo neįsivaizduojama. Trūksta mokytojų patriotiškumo, jie nenori su savo klasių vaikais važiuoti į tokias stovyklas, nes reikės palapinėje miegoti. Daug kyla problemų, bet esminė – dėmesio stoka. Jei norime ką nors realiai pakeisti, mes turime deklaracijas pakeisti darbais.
Kultūros mecenato, verslininko Ramūno Karbauskio žodžius užrašė Ilona Petrovė
Susiję straipsniai
