Hormonas kortizolis priskiriamas gliukokortikoidams, kuriuos produkuoja antinksčiai. Jis dar vadinamas streso hormonu, nes jo kiekio svyravimai organizme lemia atsaką į stresą.
Įrodyta, kad aukštas kortizolio lygis skatina socialinį uždarumą, kognityvinius ir emocinius sutrikimus: depresiją, nerimą, silpnėjančią atmintį, kai kurias ūmias būkles.
Bet ne tik. Pasirodo, kad žmonių aktyvumas ir pasirinkimas rinkimų metu priklauso ne tik nuo demografinių, socialinių, bet ir biologinių veiksnių.
Rinkėjai mieliau renkasi politikus, turinčius žemą balso tembrą, o aktyvesni yra tada, kai kortizolio kiekis jų organizme yra mažesnis.
Rinkėjams, kurie save vertino kaip apolitiškus, labai konservatyvius ir labai liberalius, standartizuoto psichosocialinio streso sąlygomis buvo tiriamas kortizolio kiekis seilėse. Vėliau nagrinėjami realūs balsavimo ypatumai rinkimų metu.
Buvo nustatyta, kad rinkėjai, turintys žemą kortizolio kiekį, buvo daug aktyvesni nei tie, kurie turėjo didelį kortizolio kiekį ar patys save laikė aktyviais. Streso hormono lygis neturėjo įtakos tiems, kurie rinkimuose atstovavo savanoriams, religinėms bendruomenėms, finansiniams rėmėjams ir kt.
Akivaizdu, kad rinkėjų politinį aktyvumą lemia ir biologiniai veiksniai, o kortizolio kiekis yra geresnis prognozės ženklas nei savęs vertinimas.
Plačiau:
Cortisol and politics: Variance in voting behavior is predicted by base line cortisol levels, DOI: 10.1016/j.physbeh.2014.05.004, Jeffrey A. French et al., published in Physiology & Behavior, 22 June 2014, Abstract.