Šalutinis vasaros atostogų poveikis sveikatai? Būna ir taip!

Ar jau atostogavote? O gal tik planuojate, laukiate nesulaukiate atostogų pradžios?.. Siūlome į šį nuostabų laikotarpį pažiūrėti iš kitos pusės. Tikėkimės, pakelsime ūpą neatostogaujantiems, o visus atostogautojus paraginsime atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus. Mat šaunios ir nepakartojamos vasaros atostogos gali turėti nemažai „šalutinių poveikių“.

Reklama

Pasunkėję šienligės simptomai

Kiekvieną pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį daugybė žmonių, kenčiančių nuo alerginio rinito (arba šienligės), nenori nieko daugiau, kaip išvengti visų tų žiedadulkių, kuriems jie alergiški. Atrodo, „pabėgimas“ į kokį kurortą galėtų pagelbėti pavargusiems nuo nuolatinio čiaudulio, bėgančios nosies, ašarojančių akių ir kitų nemalonių šienligės simptomų. Tačiau prisiminkite - nors medžių žydėjimo sezonas baigiasi, pradeda žydėti įvairios žolės ir jų žydėjimo laikotarpis bei žiedadulkių kiekis ore įvairiose šalyse taip pat įvairuoja. Anot daktaro Jeano Emberlino iš organizacijos „Allergy UK“, Viduržemio jūros regione žolių žydėjimas baigiasi anksčiau. Todėl žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu, nukeliavus į Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Graikijos, Turkijos regionus, simptomai gali palengvėti. Tačiau tokiose šalyse, kaip Skandinavija ar JAV, žolių žydėjimo sezonas tęsiasi gerokai ilgiau ir simptomai gali pablogėti.

Kokios rekomendacijos?  Jei sergate alerginiu rinitu ir susiruošėte paatostogauti svetur, atostogoms susiraskite tokias vietas, kuriose augalų (ypač tų, kuriems esate alergiški) žydėjimas ne toks intensyvus arba jau baigėsi. Pats pagrindinis ir dažniausiai pritaikomas principas - pakrantėse, arba, priešingai, labai sausuose regionuose yra mažiau augalų, o jų žydėjimo sezonas būna trumpesnis. Detalesniam atostogų vietos ir laiko planui, galite pasinaudoti naudinga informacija, esančia puslapyje polleninfo.org.

Karštis ir saulė pavojingi ne tik odai

Jei sergate diabetu ir vartojate insuliną, itin karštas oras gali būti netgi labai ne į naudą.

„Karščiai padidina hipoglikemijos riziką antrojo tipo diabetu sergantiems asmenims“, – sako Douglas Twenefour iš labdaros organizacijos „Diabetes UK“.

Jis teigia, kad visa tai gali nutikti dėl to, jog mūsų kraujagyslės į karštį reaguoja išsiplėsdamos - taip kūnas bando atsigaivinti nuo per didelės aplinkos temperatūros. Be to, aktyvėja metabolizmas. Tad vartojančių insuliną asmenų gliukozės kiekis kraujyje gali staigiai nukristi.

Jei temperatūra pakyla gerokai aukščiau nei 25 laipsniai Celsijaus, reikia dažniau sekti gliukozės kiekį kraujyje. Paprasčiau ir saugiau - vengti per kaitrių vasaros kurortų.

Jei gliukozės kiekis kraujyje yra nežymiai pakilęs ir žmogus nevartoja jokių vaistų, esant karščiams rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių. Mat skysčių stoka, karštas oras ir padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje greičiau sukelia organizmo dehidrataciją.

Aukšto slėgio sąlygos, esant karštam orui, trikdo hipotolamo veiklą, sutrinka ir natūralus organizmo gebėjimas atlikti termostatinę funkciją. Tokie pokyčiai gali baigtis nemenku migrenos priepuoliu.

Migrenos priepuoliu gali baigtis ir pykinimas, galvos svaigimas, spengimas ausyse keliaujant - važiuojant automobiliu, skrendant lėktuvu ar plaukiant laivu. Kad neužkluptų ši keliautojų liga, taip pat kad ji nesibaigtų migrena, patariama rinktis stabiliausią transporto priemonės vietą. Lėktuve tai būtų sėdynės šalia sparnų, laive – laivo vidurys, mašinoje – priekinės sėdynės. Be to, jei turite galimybę, užsimerkite. Mat pykinimas keliaujant dažnai pasireiškia, kai vizualinė informacija nesutampa su vestibiuliarinio aparato siunčiamais į smegenis signalais.

Ką dar negero sveikatai gali sukelti saulė ir karštis? Žinoma, odos nudegimus, perkaitimą, dehidrataciją. Tad saulės voniomis lepinkitės saikingai, turėkite kremo nuo saulės, galvos apdangalą ir gerkite daug vandens.

Skrydis ir dantų skausmas?

Būna ir taip. Kelionė lėktuvu gali sukelti dantų skausmą, net jei prieš kelionę juo nesiskundėte. Burnos chirurgas Luke Cascarini iš Bekenheme ligoninės Jungtinėje Karalystėje sako: „Aukščio pokyčiai keliaujant lėktuvu gali sukelti labai įdomius pokyčius, susijusius su dantimis. Pavyzdžiui, labai maži oro burbuliukai gali „įstrigti“ į skylutes dantyse arba susirinkti ėduonies pažeistose vietose. Tai nutinka dėl slėgio pokyčių ir to pasekmė – dantų skausmas. Dažniausiai šis skausmas praeina per kelias valandas po lėktuvo nusileidimo. Jei nepraeina - ieškokite pagalbos vietinėse odontologijos klinikose“.

Beje, panaši situacija gali susiklostyti ir slidinėjant žiemą ar kopinėjant po kalnus.

O kad viso to išvengtume, rekomenduojama apsilankyti pas odontologą prieš kelionę ir susitvarkyti dantis, jei to reikia.

Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas – kita dažna keliaujančiųjų problema. Skrandis ir žarnynas apskritai tampa labai pažeidžiami nuo pat pirmųjų kelionės minučių. Ilgai trunkantys skrydžiai ar ilga kelionė kita transporto priemone gali sumažinti maisto keliavimo per virškinamąjį traktą greitį. Pridėjus tikėtiną dehidrataciją dėl mažesnio skysčių vartojimo kelionės metu ar sausoko oro, neabejotinai pasireikš vidurių užkietėjimas. Tad labai skysčių neribokite, kramsnokite daug skaidulų turinčius užkandžius, ilgo skrydžio metu dažniau nueikite į tualetą. O kelionės automobiliu ar autobusu metu pasivaikščiojimams išnaudokite kiekvieną sustojimo pertraukėlę.

Beje, skrandis ar žarnynas jautrus ir egzotiškiems, neragautiems svetimųšalių patiekalams, gėrimams, sutrikusiam miego režimui ir kitiems faktoriams, kurių kelionėje gausu.

Mieguistos atostogos

Atostogų metu dažnai pasikeičia mūsų miego ir budrumo ritmas. Pradedant tuo, jog keliaujant tolėliau keičiasi laiko zonos ir organizmui prireikia kelių dienų, kol jis apsipranta su nauju ritmu.

Be to, atostogų metu atsipalaiduojame taip, kad apie kokybišką miegą mažai ir tegalvojame. Juk nemiegoti atvažiuojame, o pasilinksminti! Karštis, sunkus ir neįprastas maistas, didesni alkoholio kiekiai veikia visą mūsų organizmą, taip pat ir miego ritmą. Numingame pokaičio vidury dienos, einame miegoti vėlai, keliamės anksti ir ruošiamės naujiems dienos nuotykiams bei iššūkiams. Visa tai - tiesiausias kelias į miego stoką ir visus nemalonius pojūčius, kuriuos ta miego stoka sukelia.

Profesorius Russell Foster iš Oksfordo universiteto, Miego ir cirkadinio ritmo neuromokslų instituto, rekomenduoja rinktis atostogas prie jūros. Dėl jūros oro, pripildyto neigiamų vandenilio jonų, padidėja mūsų organizmo galimybė absorbuoti daugiau deguonies. Padidėja ir hormono serotonino kiekis, mes labiau atsipalaiduojame ir geriau miegame.

Poatostoginė neviltis

Na, ir liūdniausia tikrąja to žodžio prasme dalis – vadinamoji poatostoginė depresija. Nesvarbu, kaip stipriai mėgavotės atostogomis, geri įspūdžiai pradeda blėsti per pirmąją savaitę. Daugiau nei trečdalis atostogautojų prisipažįsta, jog pirmosios dienos darbe sukelia didesnį stresą ir kone depresiją. Pradeda net rodytis, kad gal ir nevertėjo niekur keliauti, jei dienos po atostogų tokios „skausmingos“.

Kad būtų lengviau, psichologai rekomenduoja duoti sau laiko – bent dieną ar dvi po atostogų atsigauti. Gal turite galimybę negrįžti iškart darban, neatsakinėti į skambučius ar elektroninius laiškus. Tiesiog pabūti su savimi, susidėlioti atostogų įspūdžius.

Psichologė iš Lankaširo universiteto Jungtinėje Karalystėje siūlo mažą patarimą: „Grįžę nedelsiant išsipakuokite daiktus. Nėra nieko labiau erzinančio ir liūdinančio, nei pusiau iškrautas lagaminas kambario kampe, primenantis apie pasibaigusias atostogas“.

Turiningų ir šaunių atostogų linki Jums VLMEDICINA.LT kolektyvas!

Šaltiniai:

https://www.goodtogoinsurance.com/holidays-abroad-during-the-hayfever-season

https://www.diabetes.co.uk/diabetes-and-hot-weather.html

https://www.wellnessjunction.com/athome/stress/0808news.htm

https://www.psychologytoday.com/blog/mind-tapas/201003/post-vacation-blues

https://www.dailymail.co.uk/health/article-2646569/So-thats-cold-holiday-Think-summer-breaks-recharge-batteries-Think-again.html