Po baltu chalatu – menininkai, poetai, scenos virtuozai

Baltas chalatas daugeliui asocijuojasi su žmogumi, savo būtį įprasminusį Hipokrato priesaika, kuri įpareigojo visą savo gyvenimą tarnauti žmonijai, saugoti žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbti jos orumą bei laikytis daugelio kitų moralinių įsipareigojimų, gydant žmogų. Tačiau gyvenime – ne tik juoda ir balta, tad ir ne kiekvieno gydytojo sieloje – vien tarnystė Hipokratui. Dažnas medicinos mokslus pasirinkęs žmogus, ne tik buvęs moksliukas, bet ir daugeliu kitų talentų apdovanotas žmogus. Profesijos pasirinkimo kryžkelėje ne vieną kamavo abejonės, kuo būti – dailininku, rašytoju, poetu, sportininku, muzikantu, dainininku, aktoriumi... ar gydytoju. Nugalėjo gydytojo pašaukimas, o sieloje ir toliau plazda menininko ugnelė. Tad gydytojas, nusirengęs baltą chalatą, laisvalaikiu ima į rankas ne tik rašytojo plunksnakotį, bet ir dailininko teptuką. Dažniausiai du pradai žmoguje netrukdo vienas kitam – tik papildo asmenybę, taurina ją, stiprina nelengvose gyvenimo kryžkelėse.

Reklama

Rankdarbiai – antra aistra

Šventinę Medicinos darbuotojų dieną medikai nusprendė parodyti, kaip leidžia laisvalaikį. Vieni nešė rankdarbius į Chirurgijos korpuso fojė surengtą parodą, kiti siuntė nuotraukas, kuriose įamžinti laisvalaikio pomėgiai. Akivaizdu, jog medikai ne tik išradingi, kūrybingi, bet ir talentingi žmonės, nustebinę kolegas savo darbais, kurie dažnai mažai skiriasi nuo profesionalų.

Sužavėjo kolegas Neurologijos skyriaus gydytojos neurologės Violetos Bulavienės tapyti paveikslai.

Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Genovaitės Šedienės sodo sklypas gali nustebinti ne vieną kraštovaizdžio dizainerį. Sodo aplinkos nuotraukose – įstabūs vaizdai.

Skyriaus slaugytoja Rasa Karalienė kryželiu siuvinėti reto grožio paveikslus. Nuo jos neatsilieka ir laborantė Renata Lebedienė bei Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubios diagnostikos ir intensyvios slaugos skyriaus slaugytoja Violeta Ratkuvienė, anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriaus slaugytoja Lina Narutienė.

Mezginių ir nėrinių raštais medikės puošia ne tik poilsio kambarius, dabindamos baldus servetėlėmis. Darbščios medikių rankos kuria įstabaus grožio drabužius, kuriais ne tik pačios rengiasi, bet ir šeimų narius puošia. Tarp jų - I chirurgijos skyriaus slaugytojos Dalija Kavaliauskienė bei Dalia Kriščiūnienė. Nuo šalių iki suknelių, nuo servetėlių iki staltiesių – viskas rankų darbo. Rankdarbiais stebino ir Operacijų intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojos Eglė Čelutkienė, Rima Stankūnaitė, Rita Juškelytė, socialinė darbuotoja Rasa Tamošiūnienė,

Sveikatos statistikos, analizės ir skubiosios konsultacinės pagalbos skyrius vedėja Nijolė Rukštelienė.

Medikai – meninio žodžio puoselėtojai

Ne kiekvienas žmogus gali pasakyti, iš kur jame potraukis menams. Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius puikiai žino, kad meilę meniškam žodžiui yra paveldėjęs – tai jo giminės bruožas. Pusseserė Viktorija Daujotytė–Pakerienė - profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.  Tad ir Petras Simavičius – ne tik nuolat meniško žodžio ieškantis oratorius, bet ir eiliuojantis žmogus. Stalčiuose laikomuose rankraščiuose – ne vienas posmas, kuriuos parodo artimiausiems žmonėms, bičiuliams.

„Į stalčių“ rašančių kūrėjų ligoninėje išties daug. Neseniai apie savo slaptą pomėgį poezijai prabilo vaikų ligų gydytoja, miesto garbės pilietė Jūra Nijolė, Viktorija Daulenskienė, neseniai išleidusi biografijos knygą „kelionė per gyvenimą“, kurioje publikuojamos ir eilės. Žinoma ir buvusios Vaikų ligų klinikos Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos Reginos Jacinkevičienės - Dalgės poezija. Gydytoja - aktyvi literatų klubo „Plėvesparniai“ dalyvė, jos eilės spausdinamos laikraščiuose, poezijos almanachuose. Į poetų būrį šiuo metu užtarnauto poilsio išėjusi gydytoja atsivedė ir Vaikų ligų klinikose dirbusią medicinos seserį Renatą Vilkaitę-Butkienę, iki šiol aktyviai dalyvaujančią miesto „Verdenės“ literatų klubo veikloje.

Esti meniško žodžio puoselėtojų ir Onkologijos klinikoje. Bene labiausiai žinoma bendruomenės slaugytoja Andželika Bubelytė,  nustebinusi daugelį, pristatydama du romano „Juodojo mėnulio vaikai“ tomus, sulaukusius didelio populiarumo.

Apie poezijos knygą drąsiai prabyla ir Onkologijos klinikos radiologijos technologė Dalia Joniuškienė. Kolegų jubiliejų proga tapo tradicija įrėminti Dalios eiles ir dovanoti jubiliejų švenčiančiam medikui. Gilios ir prasmingos eilės, daugelio manymu, turi sugulti į poezijos knygą. Pati medikė-poetė sako, jog tam turi ateiti laikas.

„Poezija man buvo tarsi dvasinis nubudimas po didelės gyvenimo tragedijos“, - pasakoja Dalia. Duktė, paskaičiusi mamos eiles, sakė, jog viešai jų geriau nerodyti, nes tai - tarsi eiliuotas jos dienoraštis – labai atviras ir asmeniškas. Šiandien jau nuomonė kita – laikas nuplovė išgyvenimus ir moteris mato, kad jos eilėse dažnas žmogus randa savų išgyvenimų, kad jos suvirpina ne vieno skaitančiojo širdį.

Bene labiausiai ligoninėje žinomas ir vertinamas lietuvių kalbos puoselėtojas - neurochirurgas Albertas Griganavičius. Metų pradžioje ligoninėje pristatyta tarmių metams skirta knyga „Kū ašen da atamenu“, kurioje gydytojas savo gimtąją aukštaičių tarme papasakojo apie nelengvą vaikystę, tuo išaukštindamas meilę savo kraštui, darbui.  Dar mokydamasis J. Janonio gimnazijoje pradėjo rašyti eiles ir iki šiol kūrybos neapleidžia. Jo kūrybos bagaže – daugiau nei 500 straipsnių, 36 mokslo publikacijos ir dvi išleistos knygos. Knyga „Reikia tos Lietuvos“, pasak A. Griganavičiaus, gimė iš daugelio straipsnių, nors gydytojas apie mediciną juose rašė mažiausiai.

Po medicinos - muzika

Mokėti groti muzikos instrumentu – dažno vaiko svajonė. Prisiminę savo vaikystę ir ne vienas medikas pasakoja apie mokymąsi muzikuoti. Ir ne tik iš klausos – ne vienas baigė ir vaikų muzikos mokyklą. Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelis vaikystėje baigė Vaikų muzikos mokyklą Kaune, tačiau muzikantu netapo. „Muzikos mokyklos klasėje buvau keliais metais jaunesnis tarp vyresnių ir tai buvo blogai“, - prisimena neurochirurgas nelengvą vaikystę, kai stengėsi nenuvilti tėvų ir labai stengėsi lygiuotis į vyresniuosius. Ir šiandien gydytojas turi namie akordeoną, tačiau nebepamena, kada juo grojo. „Aš muziką suprantu, ją pamilau ir tai yra man pats įdomiausias dalykas po medicinos“, - sako neurochirurgas.

Vaikų muzikos mokykloje akordeono klasę baigė ir neurochirurgas Petras Dženkaitis, taip pat pamilęs muziką ir laisvalaikiu jai skiriantis dėmesio.

Visai kitokį santykį su muzika likimas lėmė neurochirurgui Antanui Mockui. Jis niekada nekrimto muzikos mokslų, tačiau nuo vaikystės iki šiol groja ne tik akordeonu, bet ir armonika, griežia smuiku, skambina pianinu. Savamoksliai muzikantai buvo ir kiti penki vaikai iš gausios šešių vaikų Mockų šeimos. Daugelį metų A. Mockus muzikavo miesto Tremtinių ansamblyje. Dabar dažniausiai muzikos instrumentą į rankas paima, kai į Šiaulių miesto tarybos narės Elenos Mockuvienės ir neurochirurgo Antano Mockaus namus svečių ateina. Šią paslaptį išdavė sutuoktinių dukra Iveta Mockutė – buvusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos  referentė. Baigusi Šiaulių II vaikų muzikos mokyklos smuiko klasę, Iveta pasirinko Anglų kalbos filologiją. Ir smuiką padėjo į šoną. Tačiau apie šį merginos talentą sužinojo Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriaus vedėjas Jonas Anužis, populiaraus ligoninės medikų ansamblio vadovas. Ir, žinoma, pakvietė groti drauge bene labiausiai žinomame ir medikų pamėgtame ansamblyje, gyvuojančiame jau trečius metus. Tai – atgimęs ansamblis, kurį prieš 25 metus  buvo subūrę ligoninės rezidentai. Tarp jų buvo ir šiandieninis II chirurgijos skyriaus vedėjas Virginijus Jautakis, Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjas Algirdas Tamošaitis. Dėl laiko stokos jie nesugrįžo į atgimusį kolektyvą, tačiau meilė muzikai neišblėso.

Naujajame kolektyve drauge su J. Anužiu groja ir dainuoja Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Jonas Grosas, akušerė-ginekologė Dalia Augulienė, Transporto skyriaus vairuotojas Virginijus Baronas bei Patologinės anatomijos skyriaus gydytojas patologas Virginijus Bartulis su dukrele Janina.

Nors medikai sunkiai randa laiko repeticijoms, bet jei jau pavyksta susirinkti, tai dirba pasiaukojamai ir stengiasi pasirodymams pasirengti profesionaliai. „Ką darome, norime daryti gerai. Kad ir niekur toliau nevažiuojame koncertuoti, mūsų atliekami kūriniai turi gražiai skambėti“, - sako kolektyvo vadovas  akušeris-ginekologas J. Anužis.

Visi kolektyvo nariai turi muzikinį išsilavinimą. Kai kurie baigė vaikų muzikos mokyklą, tačiau  atėjus laikui rinktis profesiją – pasirinko mediciną. Tik J. Grosas – profesionalus muzikantas, turintis net aukštąjį muzikinį išsilavinimą ir 17 metų dirbęs muzikos mokytoju. Tačiau šiandien jam, kaip ir visiems ansamblio nariams, muzika - ne darbas, o didelis malonumas, kuriam kolektyvo nariai skiria beveik visą savo laisvalaikį.

Sporto aikštelėse medikai ligoninę garsina ir... pasaulyje

Dažnas medikas rytą pradeda mankšta, nes rūpinasi ne tik kitų, bet ir savo sveikata. Kitas sportui skiria bene visą savo laisvalaikį. Sportas, pasak medikų, padeda atsipalaiduoti, atitrūkti nuo sunkios kasdienybės, paženklintos žmonių skausmu. Tai, kad dažnas medikas laisvalaikiu sportuoja – akivaizdus įrodymas Medikų vasaros ir žiemos sporto šventės, kurių metu sportuojantys medikai gali pasireikšti įvairiose sporto rungtyse. Labai aktyviai jose dalyvauja ir ligoninės vadovas P. Simavičius, į vasaros šventę, vykusią Paežeriuose, atvykęs su visa šeimos komanda.

Neatsilieka ir Konsultacijų poliklinikos gydytojas neurologas Aleksandras Ronkus. Vykstant olimpinėms žaidynėms Londone,  jam, vienam iš keturių šalies olimpinės idėjos puoselėtojų, įteikti LTOK (Lietuvos tautinio olimpinio komiteto) Olimpiniai žiedai.

Daug sportui nusipelnę ir Respublikinės Šiaulių ligoninės nefrologai: Algirdas Tamošaitis ir Donatas Tamošaitis. Abu jie ne tik tėvas ir sūnus, ne tik kolegos, bet ir aktyvūs Lietuvos medikų futbolo asociacijos nariai. Drauge su Lietuvos medikų futbolo komanda abu dalyvavo ir XVIII Pasaulio medikų futbolo čempionate bei Pasaulio sveikatos ir sporto medicinos kongrese Švedijoje.

Buvo laikas, kai šiauliečiai medikai galėjo didžiuotis savo futbolo  komanda. Šiandien aktyviai futbolą žaidžia tik Donatas ir Algirdas Tamošaičiai - kiti tik retkarčiais pasirodo futbolo aikštelėje. Aktyvūs medikai ir krepšinio aikštelėje. Buvo laikas, kai miesto krepšinio pirmenybėse žaidė „Mediko“ komanda. Chirurgai Raimondas Vitkauskas ir Rolandas Burkauskas – „Mediko“ krepšinio bei futbolo komandų veteranai. Pasak R. Burkausko, žaidė, kol nugaros ėmė skaudėti. Spėdavo chirurgas ir į orientacinio sporto azimutus, o žiemą dažnas medikas vyksta slidinėti į kalnus. Šiandien anesteziologas-reanimatologas dar mėgaujasi orientacinio sporto teikiamais malonumais. R. Vitkauskas – prisiekęs buriuotojas. Neurologas Kęstutis Dainius – lauko teniso varžybų dalyvis ir nugalėtojas. Akušeris-ginekoilogas Alvydas Domarkas kopia ne tik į kalnus, bet ir yra aistringas motociklininkas.

Buriavimas – ir Neurologijos skyriaus vedėjos Siglos Ščeponavičiūtės viena iš aistrų. Gydytoja neslepia, jog ją vilioja ir motociklų sportas, kelionės. Daugelyje sporto šakų savo jėgas išmėgino ir gastroenterologė Gitana Acutė, intraveninė kardiologė Aušra Dambrauskaitė.

Dažno mediko aistra – medžioklė ir žvejyba. Ligoninės vadovas Petras Simavičius – ne vieno medžioklės trofėjo savininkas. Žvejybos laimikiais gali pasipuikuoti taip pat neretas gydytojas. Ortopedijos-traumatologijos skyriaus gydytojas Alfonsas Šapalas – vienas jų, mediko chalatą keičiantis į žvejo kombinezoną. Visa tai gydytojams ir slaugytojoms padeda įveikti nuovargį, atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, kai tenka išgyventi svetimą skausmą, kai kasdien tenka matyti kančią, kai netektys – neatsiejama darbo dalis.

Zita Katkienė,

Respublikinė Šiaulių ligoninė