Europos imunizacijos savaitė. Skiepyti ar neskiepyti?

Balandžio 22 dieną prasideda Europos imunizacijos savaitė, kuri tęsis iki balandžio 29 dienos. Europos imunizacijos savaitės tikslas yra atkreipti dėmesį į specifinės profilaktikos (vakcinų naudojimą) svarbą, kuri pripažinta efektyviausia priemone kovai su infekcinių ligų sergamumu, mirtingumu bei rimtomis komplikacijomis.

Vakcina laikoma medicininiu preparatu, kuriame naudojami mikroorganizmai arba jų dalys yra vadinami antigenais. Jų baltymų sandara skiriasi nuo žmogaus, todėl imuninė sistema juos atpažįsta, sukeldama imuninį atsaką bei suformuodama imunitetą sukėlėjui, t. y. atsparumą. Tam, kad imuninės sistemos elementai galėtų atpažinti antigeną, turi vykti uždegiminė reakcija antigeno patekimo vietoje. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus.

Vakcinos istorija prasidėjo nuo Edward Jenner, kuris 1796 m. atliko karvių raupų įskiepijimo eksperimentą ir sėkmingai paskiepijo berniuką. Jo išradimas paplito visame pasaulyje ir sustabdė raupų infekcijos plitimą.

1881 m. Luji Pasteras iškėlė skiepų nuo pasiutligės klausimą, o po ketverių metų šiais skiepais buvo paskiepytas pirmas žmogus. Pasiutligė – itin pavojinga mirtina virusinė infekcija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo pasiutligės kasmet miršta daugiau nei 55 tūkstančiai žmonių, iš jų net 30–50 proc. sudaro vaikai iki 15 metų. Iki šiol veiksmingo pasiutligės gydymo nėra, todėl vienintelis būdas išgelbėti pasiutlige užkrėstą žmogų – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau ir jokių kontraindikacijų skiepijimui nėra.

Pasaulio sveikatos duomenimis, kasmet išsaugoma apie 2-3 mln. žmonių gyvybių dėl laiku atliktos imunoprofilaktikos. Teoriškai šiuo metu pasaulyje vakcinomis galima kontroliuoti 28 infekcines ligas. Tačiau praktiškai tą reikėtų pasiekti jei nuo specifinės infekcijos paskiepytų skaičius būtų ne mažesnis kaip 95 proc. Didėjant panikai dėl įvairių gandų dėl vakcinų sukeltų nepageidaujamų reakcijų vaikams, skiepijimo apimtys tampa nepakankamomis ir galimai valdomų infekcijų sergamumas vėl registruojamas.

Remiantis statistiniais duomenims, iš 800 tūkst. kasmet Lietuvoje atliekamų vakcinacijų tik 0,006 proc. sukelia neįprastų ar nepageidaujamų reakcijų (apie 50 atvejų). Pasaulyje nėra jokių mokslo įrodymais pagrįstų duomenų, kad skiepijimai gali sukelti lėtines ligas ar kitus sveikatos sutrikimus vaikams.

Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvoje vaikai iki 18 metų bei suaugusieji skiepijami laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančio Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto skiepų kalendoriaus. Šiuo metu vaikams Lietuvoje kompensuojamos 10 vakcinų, ir nuo spalio 1 d. planuojama kompensuotikonjuguotą pneumokokinę infekcijos vakciną. Nuo 2009 m., valstybės lėšomis kompensuojamos palaikomosios kas 10 metų stabligės ir difterijos vakcinos suaugusiems ir vyresniems nei 25 metų amžiaus asmenims. Taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, pasiutligės vakcina, kompensuojama valstybės lėšomis.

Būkite sveiki ir likite saugūs!

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras