Grėsmė: gydymo įstaigose neliks slaugos administratorių? (18)

Lietuvos slaugytojų bendruomenė sunerimusi: įgyvendinant lėšų taupymo planą, gali nelikti slaugą administruojančio asmens (direktoriaus pavaduotojo slaugai, vyriausiojo gydytojo pavaduotojo slaugai) pareigybės. Tokiu atveju keistųsi įstaigos struktūra: slaugytojai nebebūtų tiesiogiai pavaldūs įstaigos vadovui, su juo tektų bendrauti per tarpininką. O jis greičiausiai būtų kitos profesijos atstovas. Slaugytojai baiminasi, kad dėl to nukentėtų darbo organizavimo efektyvumas, pacientams teikiamų paslaugų kokybė ar net požiūris į pačią slaugą.

Reklama

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (toliau – LSSO) l. e. p. prezidentė Aušra Volodkaitė interneto dienraščiui VLMEDICINA.LT sakė, kad organizacijos atstovai, gavę sveikatos apsaugos ministro pasirašytą raštą „Dėl Rekomendacinio 2014 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų efektyvaus panaudojimo / taupymo priemonių plano patvirtinimo“, inicijavo slaugytojus vienijančių organizacijų atstovų susitikimą.

Jame aptarė šį planą ir pasirašė kreipimąsi į sveikatos apsaugos ministrą, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę bei savivaldos institucijas. Jame išdėstė savo nuogąstavimus dėl galimai kilsiančių problemų ir siūlymus, kaip jas išspręsti.

Gali nelikti už slaugą atsakingo asmens pareigybės

Labiausiai slaugytojų bendruomenė sunerimusi dėl plano 5 punkte „Racionalizuoti įstaigos valdymo struktūrą, siekiant įstaigos vadovo pavaduotojų skaičių susieti su praėjusių kalendorinių metų vidutiniu įstaigos darbuotojų skaičiumi santykiu 1:500…“ išdėstytų  nuostatų.

Kreipimesi rašoma, kad įgyvendinant jas, „kyla grėsmė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) neliks slaugytojų profesijos valdymo autonomiškumo ir kokybiško slaugos paslaugų administravimo bei neigiamai sąlygos slaugos profesijos plėtrą“.

SAM vyriausioji Vilniaus krašto slaugos specialistė dr. Renata Šturienė portalui sakė, kad pagrindinė šio įsakymo grėsmė yra ta, kad įstaigose gali nelikti už slaugą atsakingo asmens pareigybės. „Kas tuomet vadovaus slaugai ir prisiims atsakomybę už pacientams teikiamų slaugos paslaugų kokybę?“ – klausia R. Šturienė.

Jei neliktų slaugą  administruojančio asmens pareigybės, ši sritis nebebūtų tiesiogiai pavaldi įstaigos vadovui, tad bendrauti tektų per tarpininkus. „Tokiu atveju nukentėtų slaugos paslaugų administravimo ir koordinavimo efektyvumas, neliktų slaugytojų profesijos savarankiškumo“, – įsitikinusi R. Šturienė.

Pasak vyriausiosios slaugos specialistės, slauga – labai specifinė ir plati sritis.

„Slaugos specialistai ir jiems prilygstantis personalas sudaro didžiąją sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų dalį. Lietuvos slaugos specialistų ir gydytojų santykio vidurkis yra 2:1, tad akivaizdu, jog ir vadovavimo lygis turi būti atitinkamas“, - aiškino Vilniaus krašto vyriausioji slaugos specialistė.

Vadovauti turėtų tik slaugos specialistai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pasakojo, jog jo vadovaujamos įstaigos valdymo struktūra pakeista praėjusių metų rugsėjį. Tuomet sumažintas direktorių skaičius: vietoje 8 pareigybių paliktos keturios pagal veiklos sritis. Slaugytojų darbą administruoja direktorius medicinai ir slaugai, jam pavaldus Slaugos koordinavimo tarnybos vadovas.

„O pati tarnyba koordinuoja visų Kauno klinikų padalinių, teikiančių slaugai priskirtas paslaugas, veiklą, teikia metodines rekomendacijas ir užtikrina veiksmingą kokybiškų, mokslu pagrįstų slaugos paslaugų diegimą bei plėtrą“, - sakė Kauno klinikų generalinis direktorius.

Tačiau SAM Kauno krašto vyriausioji slaugos specialistė Daiva Špiliauskienė įsitikinusi, kad slaugos ir gydymo paslaugos yra skirtingos, todėl joms vadovauti turi būti paskirtas kompetentingas asmuo.

Portalui D. Špiliauskienė pasakojo, jog šiuo metu slaugos administratoriai atlieka ir kitas funkcijas: organizuoja slaugos ir kito personalo darbą, rūpinasi kvalifikacijos ir kompetencijos kėlimu bei įstaigų higienos režimo laikymusi.

SAM Kauno krašto vyriausiajai slaugos specialistei pritarė ir laikinoji LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė: „Mes įsitikinę, kad tam reikalingas tinkamas išsilavinimas. Aišku, ne kiekvienas slaugytojas gali vadovauti, tačiau turintys lyderio savybių, gebantys organizuoti darbus ir mokantys analizuoti gali tapti puikiais slaugos administratoriais“.

Jos teigimu, tai, kad slaugai turi vadovauti slaugos išsilavinimą turintis asmuo, numato ir Tarptautinės slaugytojų tarybos, kuriai priklauso LSSO, poziciniai nuostatai.

„Be to, atlikti tyrimai rodo, kad pačių slaugytojų pasitenkinimą darbu, jo organizavimu ir sąlygomis reikšmingai padidina ir profesijos autonomiškumas“, - pažymėjo A. Volodkaitė.

Slaugytojų vaidmuo sveikatos politikoje - simbolinis

A.Volodkaitė sakė, jog, įgyvendinant reformas, sveikatos politikoje turėtų dalyvauti ir slaugytojai.

„Dažnai jų vaidmuo būna gana ribotas ir labiau simbolinis, ypač priimant sprendimus, paliekant tik jų vykdymą“, - apgailestavo ji.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vyriausioji slaugytoja Raimonda Steikūnienė portalui sakė abejojanti, ar ruošiant šį dokumentą buvo atsižvelgta į slaugos specialistų nuomonę.

„O jie yra neatskiriama ligonio gydymo ir sveikimo proceso dalis, sudaro didžiąją personalo dalį ir teikia paslaugas arčiau paciento ir orientuotas į pacientą. Todėl svarbu žinoti jų nuomonę ir ne vis viena, kas jiems vadovaus“, – teigia slaugytoja.

R. Šturienė įsitikinusi, kad „slaugos specialistai tikrai galėtų pateikti nemažai racionalių pasiūlymų, tuomet darbas vyktų gerokai sklandžiau ir efektyviau“.

Taupymas gali būti neefektyvus

Vilniaus krašto vyriausioji slaugos specialistė dr. R. Šturienė atkreipė dėmesį į dar kelis nerimą keliančius niuansus. Ji teigia, kad „slaugą administruojantis asmuo koordinuoja visos slaugos tarnybos darbą, jam pavaldūs padalinių (skyrių) vyresnieji slaugos administratoriai. Pasikeitus įstaigos struktūrai ir pavaldumui, keisis darbo organizavimas, požiūris į slaugą ar net slaugos sampratą“.

„Ar nenutiks taip, kad bus tik pervadinta pareigybė, pakeistas pavaldumas, griaunama slaugos tarnybos veikla, tačiau realiai nebus pasiektas lėšų taupymo rezultatas? Manau, kad įstaigose visuomet atsiras kitų  galimybių ir būdų lėšoms taupyti“, - svarstė R. Šturienė.

Kreipimasis – pačiu laiku

LSSO Administratorių draugijos pirmininkė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vyriausioji slaugos administratorė R. Steikūnienė pasidžiaugė, kad „kreiptasi pačiu laiku, kol dar galima kai kuriose įstaigose pakeisti situaciją. Svarbiausia, kad slaugos administravimas ir atsakomybė už slaugos personalo darbą įstaigoje liktų slaugos vadovo, priklausančio įstaigos vadovo komandai, rankose. To mes ir siekiame“, - tvirtino R. Steikūnienė.

LSSO bei kitų slaugytojams atstovaujančių ir vienijančių organizacijų nariai tikisi, kad bus atsižvelgta į kreipimesi surašytus siūlymus, bus užtikrintas visapusiškas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientams bei racionalus įstaigos valdymas.

Slaugytojų nuogąstavimai – pagrįsti

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė portalui sakė, kad kreipimesi išdėstytos problemos dar praėjusiais metais svarstytos su Lietuvos slaugytojų bendruomenės atstovais.

Ji sakė, kad įvertinant didžiulius darbo krūvius, pobūdį ir tai, jog apie 80 proc. sveikatos sistemos personalo yra slaugytojai, reikalingas tiesioginis šios srities valdymas ir tinkamas šios srities atstovavimas.

Jokiu būdu, D. Mikutienės teigimu, nereikėtų taupyti slaugytojų sąskaita. Pasak Seimo narės, jie neturėtų likti sveikatos politikos įgyvendinimo, įstaigos valdymo, įstatymų priėmimo nuošalyje ar diskriminuojami. Todėl, jos nuomone, kreipimesi išdėstyti slaugytojų bendruomenės nuogąstavimai yra pagrįsti.

Neketina atsisakyti pareigybės

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų atstovė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė portalui sakė, jog jų gydymo įstaigoje pavaduotojo slaugai pareigybė liks.

„Klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja slaugai yra Regina Nalivaikienė, kvalifikuota slaugytoja, ir nežadame jos paslaugų atsisakyti. Slauga yra labai svarbi sveikatos priežiūros dalis”,- klinikų poziciją išsakė G. Letukienė.

Slaugos specialistų kreipimasis