Peroralinių kontraceptikų vartojimas padidina glaukomos riziką

Peroralinių kontraceptikų vartojimas ilgiau nei trejus metus padidina moterims glaukomos riziką.

Dvigubai didesnė rizika

Postmenopauzės metu moterys turi didesnę riziką sirgti glaukoma nei to paties amžiaus vyrai. Manoma, kad susirgimo patogenezei turi įtakos estrogenų, kurie saugo nuo glaukomos, kiekio kaita.

Vartojant peroralinius kontraceptikus palaikoma pastovi hormonų, tarp jų - estrogenų, koncentracija kraujyje, dėl to nevyksta ovuliacija, o menstruacinis ciklas praranda jam būdingą kaitą. Tuo galimai sumažėja apsauginis estrogenų poveikis ir taip pat didėja glaukomos  rizika.

Amerikos oftalmologų akademijos metiniame posėdyje buvo pristatyti studijos, kurioje dalyvavo 3406-ios 40 metų amžiaus ir vyresnės moterys, rezultatai. Vykusioje apklausoje moterys pildė regos ir reprodukcinės sveikatos klausimyną, jas konsultavo akių ligų specialistas. Vienas apžiūros tikslų buvo glaukomos simptomų vertinimas.

Taikant statistinės analizės metodus nustatyta, kad moterys, kurios vartojo peroralinius kontraceptikus trejus ir daugiau metų, turi dvigubai didesnę riziką susirgti glaukoma. Rezultatai nepriklausė nuo to, kokio tipo peroraliniai kontraceptikai buvo vartojami. Reikšmės turėjo papildomi rizikos faktoriai: amžius, rasė, paveldimumas, padidėjęs akispūdis, regėjimo lauko defektai.

Nors rekomendacijos dėl šių kontraceptikų vartojimo ir glaukomos dar nepatikslintos, mokslininkai mano, kad moterys, kurios vartoja peroralinius kontraceptikus ilgiau nei trejus metus ir turi papildomų glaukomos rizikos faktorių bei yra vyresnės nei 40 metų, turėtų kasmet tikrinti akis pas oftalmologą.

Pas gydytoją dažnai atvyksta pavėluotai

„Glaukoma dažniausiai prasideda nepastebimai, žmogui nieko neskauda, todėl neretai pas gydytoją jis atvyksta pavėluotai. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“ ir galiausiai išnyksta visai. Glaukomos sukelto aklumo išgydyti šiandien neįmanoma, tačiau glaukomą galima sustabdyti – kuo anksčiau diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė išsaugoti regėjimą iki senatvės“, - portalą VLMEDICINA.LT informavo  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė prof. Ingrida Janulevičienė.

Sergantieji ilgą laiką net nežino, kad serga glaukoma, nes pradinėmis stadijomis ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų: žmogui nei skauda, nei akis graužia.

Rizikos veiksniai

Prof. I. Janulevičienė perspėjo, jog pagrindinis glaukomos rizikos veiksnys – akispūdis ir jo dideli svyravimai per parą. Kiti glaukomos rizikos veiksniai: amžius (dažniau serga vyresni nei 45 metų žmonės), paveldimumas, didelė trumparegystė, cukrinis diabetas, akių traumos arba operacija, ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas. Esant aukštam kraujospūdžiui neretai būna ir aukštas akispūdis, tačiau glaukoma labiau progresuoja, jei kraujospūdis žemas. Pacientams, kuriems šąla rankos, cypia ausyse, skauda galvą, glaukomos eiga dažnai būna gerokai sunkesnė.

„Vienintelė ir tikra glaukomos profilaktika – tai savalaikė akių gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinami pakitimai, diagnozuojama glaukoma ir skiriamas gydymas. Kiekvienas žmogus bent kartą per metus privalo apsilankyti pas akių gydytoją ir pasitikrinti akis. Nuo mūsų pačių aktyvumo priklauso, kad būtų išvengta ar bent jau sustabdyta aklumo grėsmė“, - sakė portalo konsultantė.

Kaip glaukoma gydoma

„Šiandien vaisto, kuris išgydytų glaukomą nėra. Vaistai nuo glaukomos turėtų veikti biocheminį mechanizmą ląstelės viduje. Kol kas mokslininkai tokio būdo neatrado. Dabartinis glaukomos gydymas  pirmiausia pradedamas vaistais - lašais į akis, gali būti taikomas gydymas lazeriu ir, jei nesiseka glaukomos sustabdyti minėtomis priemonėmis – atliekama antiglaukominė operacija. Gydoma mažinant rizikos veiksnius: mažinamas akies spaudimas, gerinama akies, viso organizmo kraujotaka, gydomos gretutinės, galinčios bloginti regos nervo būklę, ligos“, - pasakojo prof. I. Janulevičienė.

Statistika

Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje yra apie 23–30 tūkst. sergančiųjų glaukoma. 2006 m. SVEIDRA statistika nurodė, kad Lietuvoje glaukoma ir akių hipertenzija sirgo 49 380 žmonių. Kasmet Lietuvoje glaukoma suserga apie 10 tūkst. suaugusiųjų ir apie 280 vaikų iki 18 m. amžiaus. Nors glaukoma laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet gali sirgti ir vaikai, ir kūdikiai.

2010 m.  pasaulyje buvo 60,5 mln. sergančiųjų glaukoma. Spėjama, kad  2020 m. bus jau 80 mln. sergančiųjų. Kartu daugėja ir apakusiųjų abiem akimis dėl glaukomos: 2000 m. buvo 6,7 mln.; 2010 m. – 8,5 mln., iki 2020 m. šis skaičius gali išaugti 11 mln.

Šaltinis

American Academy of Ophthalmology (AAO) 2013 Annual Meeting. Presented November 18, 2013.