Sudėtingi senukų reikalai(3)

Kalbos apie senėjančią visuomenę tampa realios. 2050 m. penktadalį žmonijos sudarys šešiasdešimtmečiai arba vyresni žmonės. Jau dabar jie keičia visuomenės normas, dalis jų, besivaikydami amžinos jaunystės, užkūrė galingą antiaging judėjimą; kiti tiesiog nepaiso savo amžiaus – jie rengiasi jaunatviškai, gyvena aktyvų seksualinį gyvenimą, renkasi jaunus partnerius ar net susilaukia vaikų.

Reklama

Jie keičia pasaulį

Kiekvienais metais JAV universitetuose studijuoja pusė milijono vyresnių kaip 60 m. asmenų.

Harvardo tyrimas atliktas su 268-iais absolventais iki 75 m. atskleidė, kad gyvenimas po 60-70 m. nesibaigia, o suklesti. Sėkminga senatvė nebūtinai seka po sėkmingos brandos ar jaunystės. Pasitenkinimas santuoka išauga po 70 m., o fizinis senėjimas po 80 m. yra nulemtas įpročių, įgytų iki 50 m.

JAV nacionalinio senėjimo instituto duomenimis, sparčiausiai gausėjanti pasaulio gyventojų dalis – senoliai: 1950 m. pasaulyje gyveno keli tūkstančiai šimtamečių, o 2010 m. jų skaičius išaugo iki 340 tūkst.; manoma, kad 2050 m. šis skaičius priartės prie 6 milijonų.

JAV ekonomikos ir socialinių reikalų departamento duomenimis, 2050 m. Europoje gyvens 37 proc. perkopusių šešiasdešimtmetį, Afrikoje bus 10 proc. tokių žmonių. Kinijoje – 437 milijonai, Indijoje 324 milijonai, JAV 107 milijonai, Indonezijoje 70 milijonų ir Brazilijoje 58 milijonai. Kai kuriuose šalyse du penktadaliai gyventojų bus įkopę į septintąją dešimtį arba dar vyresni.

Tiek seni, kiek galvojam

Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorės dr. Gražinos Rapolienės, visuomenėje egzistuoja vadinamasis „socialinis laikrodis“. „Mes dažnai klausiame, kiek metų, jei žmogus ko nors pasiekia, susilaukia vaiko. Su tam tikru amžiumi siejame visokias veiklas. Tai yra stereotipinis paviršinis įsivaizdavimas. Taip pat reikia pabrėžti, kad visuomenėje egzistuoja dvigubi lyčių senėjimo standartai. Fiziniai požymiai – žilumas, augantis svoris, raukšlės – vyrui nekenkia; moterims tai reiškia patrauklumo ir vertės sumažėjimą. Manoma, kad vyrai tampa „seni“ nuo 64,2, o moterys nuo 45,8 m. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė: vyrai 67,5 m., moterys 78,6 m. Moterys pasensta, pagal visuomenės nuomonę, gerokai anksčiau už vyrus, bet paskui labai ilgai gyvena. Senatvė – tai socialinis konstruktas, ji neturi aiškios pradžios. Senatvės pradžią kiekvieno žmogaus atžvilgiu nusakome mes patys“, - sako senėjimo sociologija besidominti mokslininkė.

Senatvės diskriminacija

Sakoma, kad diskriminacija prasideda nuo žodžių, tiksliau, pavadinimo. Kaip pavadinti vyresnio amžiaus žmogų, kad jo neįžeistum ir nediskriminuotum? Žodžių yra gausybė: pensininkai, senimas, vyresnio amžiaus žmonės, senyvo amžiaus, garbaus amžiaus, pagyvenę, žilagalviai, senjorai, senoliai, seneliai, seniai, ilgaamžiai.

„Akademiniuose sluoksniuose dažniau vartojami žodžiai pagyvenę ir vyresnio amžiaus. Įžeidu, kai 62 metų asmenį žurnalistai pavadina senoliu. Problema yra ne žodžiuose, bet juos reikia atsargiai vartoti“, - mano dr. G. Rapolienė.

Diskriminacija – reiškinys sudėtingas, nes dinamiškas. Senukus gali diskriminuoti jauni žmonės, pavyzdžiui, būdami per daug globėjiški. Skandinavijos šalyse užleidus vietą vyresniam žmogui, gali sulaukti pasipiktinimo. Nors mūsų šalyje tai nėra suvokiama kaip diskriminacija, tai vadiname pagalba. Nors geriau pagalvojus, tokia pagalba atima teisę iš žmogaus būti savarankiškam, pačiam pasiimti kokį daiktą, pasidaryti arbatos ir pan.

Kartais vyresnio amžiaus žmonės patys stiprina diskriminaciją vadovaudamiesi stereotipiniu požiūriu į senatvę. Dėl to dažnai jie nesikreipia į medikus, nes mano, kad jų sveikatos skundai yra būdingi vyresnio amžiaus žmonėms ir nėr čia ko gydytojo trukdyti.

Priešintis senatvei

Pasak dr. G. Rapolienės, jei žmogus visą laiką gyveno priešiškoje senėjimui visuomenėje, jam sunku paskui priimti save, nes jis iš „jie“ kategorijos patenka į „mes“. Tai vadinamosios stigmos (nepasiekiamas visiškas socialinis pripažinimas) ypatybė.

2006-2010 m. reklamos tyrimai parodė, kad senjorai reklamose vaizduojami retai. „Dažniausiai sveikatos priežiūros produktų ir kosmetikos reklamose, žadančiose įveikti senatvę. Senatvė mūsų šalyje lyg ir neegzistuoja, nes mes nematome tokių žmonių per TV. Negausi reklamų grupė, abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės vaizduojami komiškai – kaip kvailiai ir suvaikėję“, - sako G. Rapolienė.

Ji įsitikinusi, kad senatvę reikia išgyventi, o ne nuo 25 metų stengtis kovoti su senėjimu. „Senėjimas siejamas su nykimu ir ligomis, destrukcija, kūnas senatvėje konstruojamas kaip marginalus.

Kūnas biomedicininiame diskurse: senėjimas „sukelia“ ligas; senstantis kūnas – patologinis organizmas, ligota egzistencija, nuolatinė mirties praktika“, - pažymi Vilniaus universiteto lektorė.

Žurnalistė Catherine Mayer, knygos „Nemirtingumas“ autorė, mato kitokį vyresnio amžiaus žmogų. Ji lankėsi daugelio įžymių žmonių namuose, kalbėjosi su įvairių kovos su senėjimo institutų, gydymo įstaigų vadovais, pati užaugo „nemirtingųjų“ šeimoje, jos 80-metis tėtis aktyviai nardo, mama sulaukusi 70-ies įkūrė verslą. Daugelis jos pašnekovų pristatė jai vis kitus kovos su senėjimu būdus – kas vitaminus (150 tablečių per dieną), kas mitybos ir mankštos sistemas, kas plastinės chirurgijos galimybes, tačiau ji nuolat girdėjo vieną leitmotyvą – nereikia gręžiotis į praeitį, pulti į sentimentus, reikia judėti į priekį. Jos knygos herojai „nemirtingieji“ būtent tokie – jie aktyvūs, jie dirba, įsimyli, domisi ir tyrinėja aplinkinį pasaulį bei save. Žurnalistės draugė Australijoje ant automobilio buferio matė lipduką „Atsisakau pasenti“, būtent ši frazė yra „nemirtingųjų“ gyvenimo credo.

Mėgautis senatve

Vyresnio amžiaus žmonių seksualinis gyvenimas stebina. Plastinė chirurgija leidžia nutrinti ne tik raukšles, bet ir elgesio standartus. Jauni vyrai įsimyli ar susižavi moterimis, gerokai vyresnėmis nei 50 m. Apie tokius santykius net rodoma socialinės dokumentikos laida TLC kanalu „Extreme Cougar wives“, trys vyresnio amžiaus moterys ir jų jauni partneriai laikosi požiūrio, kad amžius yra tik skaičiai.

Portalo  VLMEDICINA.LT rubrikoje „Klausimai ir atsakymai“ gana dažnai būna klausimų iš vyresnių nei 50 metų moterų apie problemas seksualinių santykių metu. Gydytojas psichoterapeutas, seksologas Viktoras Šapurovas sako, kad po 50-ies prasideda puikus metas, kai sutuoktiniai gali mėgautis vienas kitu – vaikai užaugę, pastojimo rizika minimali, didesnė patirtis, savo kūno pažinimas leidžia patirti didesnį seksualinį pasitenkinimą.

„Menopauzė ir andropauzė padiktuoja tam tikrus pokyčius vyro ir moters fiziologijoje, tačiau tai išsprendžiami mediciniškai klausimai, tereikia pasikonsultuoti su medikais. Aišku, kai žmonės neturi žinių ir neieško sprendimų, jie gali pasirinkti sekso atsisakymo kelią. Tai klaidingas sprendimas, nes mėgavimasis seksu, buvimu kartu neturėtų nutrūkti“, - įsitikinęs V. Šapurovas.

Gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, jog vyresnio amžiaus moterys neatsisako ir nėštumo idėjos. „Dar prieš kurį laiką besilaukianti 40-metė buvo retenybė, dabar jau norma. Žiniasklaidoje vis pasirodo žinučių apie 50-metes motinas ar net gimdyves. Kiaušialąsčių užšaldymas suteikia galimybę susilaukti kūdikio ir vyresniame amžiuje“, - sako G. Bogdanskienė.

Vienas garsiausių tokios labai vėlyvos motinystės pavyzdžių – Rusijos dainininkė Ala Pugačiova, tapusi mama 65-erių. Ji žiniasklaidai sakė, kad pasinaudojo būtent kiaušialąsčių užšaldymo technologija.

Sveika senatvė

Beveik trečdalis viso sveikatos apsaugos biudžeto lėšų, skirtų 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, atitenka lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. JAV Sveikatos departamento duomenimis, daugiau nei 70 milijonų 50-ečių ir vyresnių amerikiečių kankina bent viena senatvinė lėtinė liga: Alzheimerio, artritas, astma, kuri nors vėžio forma, depresija, diabetas, osteoporozė.

Pailgėjusi visuomenės gyvenimo trukmė kelia naujus iššūkius visų šalių vyriausybėms ir biudžetams. Vyriausybėms reikia liautis nekreipti dėmesio į vyresnio amžiaus žmones, labiau apsimoka, kad senukai kuo ilgiau išliktų sveiki, nes būtent lėtinių ligų gydymas „suėda“ didžiausią  dalį sveikatos apsaugai tenkančio biudžeto.

Kada nuspręsime, kad esame seni, priklauso tik nuo mūsų. Pasirodo, jaunatviška apranga ne tik nutrina metus išoriškai, tačiau keičia ir ją dėvinčio žmogaus požiūrį į savo amžių. Ką pasirinksime -kovos su senėjimu ar sveikos senatvės kelią - priklauso nuo mūsų požiūrio į senatvę ir nuo piniginės storio.

Tyrimų duomenys apie gyvenimą po 50-ies yra gan prieštaringi. Vieni sako, kad aktyvūs senukai buvo ir aktyvūs jaunuoliai, kiti teigia, kad su amžiumi žmonės keičiasi ir amžius gali atskleisti geriausias žmogaus savybes. Bet kokiu atveju pavyzdžių ir galimybių yra daug.

Jei tikėtume, kad gyvenimo trukmė nuo 100 metų pailgėjo iki 120 m., vadinasi, 50 metų jau nėra gyvenimo pusiaukelė. Pirmoji lietuvė, sugriovusi požiūrį į senatvę, buvo rašytoja Žemaitė, jos kūrybiškumas atsiskleidė, tuometiniu suvokimu, gilioje senatvėje. Dabar apie Žemaitę galima būtų dainuoti „su džinsais ir tekina“.