Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Ieškoti ir bent apgraibomis atrasti

Juozas Dapšauskas | 2013-10-23 10:39:00

Manau, tema tikrai aktuali ir kelianti iššūkį – aptarti tikėjimo ir sveikatingumo vertybes, jų sąsajas, o gal net prieštaravimus. Prieš pradedant kalbėti apie tikėjimo ir sveikatingumo bei paliatyvios medicinos ryšį, reikia dar kartą susipažinti su realybe.

Juozas Dapšauskas
Juozas Dapšauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Žmogaus gyvenimo būdas lemia didžiąją dalį jo sveikatos, o nuo medicinos priklauso tik iki 10 proc.

Nacionalinės sveikatos tarybos duomenimis, apie 80 proc. valstybės sveikatos sričiai skiriamų lėšų tenka nuo netinkamo žmogaus gyvenimo būdo atsirandančioms ligoms gydyti.

Kiekvienais metais iš valstybės biudžeto per 100 mln. litų išleidžiama vien vaistų, mažinančių kraujo spaudimą, kompensavimui.

Vien per paskutinius 8 metus, pavyzdžiui, diabeto atvejų padidėjo vos ne dvigubai.

Pasaulio banko atstovė Seime dar prieš gerą dešimtmetį pabrėžė: 1 dol. skiriamas sveikatingumo veiklai, sutaupo 24 dol., kurių nebereikia skirti gydymui.

Rengiamame 2014 m. sveikatos (ligų gydymo) biudžeto projekte numatoma 4,4 mlrd. Lt. Koks procentas lėšų bus skiriamas rezultatyviam sveikatingumui?

Šiais metais, Seimo paskelbtiems Sveikatingumo metams – jų rezultatyviam įgyvendinimui buvo skirta 0 Lt.

Manau, visiems akivaizdu, kad sveikatos politika ir lėšų paskirstymas turi keistis iš esmės.

LR Konstitucija: „valstybė rūpinasi žmonių sveikata“

Dabar Seimui pateiktas įstatymo projektas, kad būtų įkurtas Sveikatingumo fondas, į kurį būtų kasmet pervedami vos 2 procentai nuo valstybės surenkamų tabako ir alkoholio akcizų. Ši idėja svarstoma jau daugybę metų, tačiau kriminalinės struktūros vis sugeba užkirsti kelią jo įgyvendinimui. Argumentų „prieš“ visada surandama (arba tiksliau išrandama), kad neva tai prieštarauja LR Konstitucijai. O štai analogiški fondai (Kultūros rėmimo fondas, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas) gali egzistuoti daugybę metų prieštaraudami-neprieštaraudami LR Konstitucijai? Tai rodo, kokioje antikonstitucinėje valstybėje gyvename, kita vertus, norint toliau tęsti antikonstitucinę valstybinę veiklą, nesirūpinimą žmonių sveikata (53 LR Konstitucijos str. „valstybė rūpinasi žmonių sveikata“) – tinkami bet kokie psiaudo argumentai, kad tik būtų pasiektas itin siauroms interesų verslo grupėms palankus sprendimas.

O priimant logiškus sprendimus valstybiniu mastu – yra ir rezultatai. Suomijos pavyzdys: per 25 m. daugiau nei 80 proc. sumažėjo mirtingumas nuo širdies ligų tarp darbingo amžiaus gyventojų ir akivaizdžiai pagerėjo visų žmonių sveikata, kai tam pradėjo skirti tikrai reikiamą dėmesį.

Būkime supratingi: ligų visada bus, nereikia turėti iliuzijų, kad kažkada nebereikės sintetinių vaistų, chirurginių operacijų, šiuolaikinio lygio medicinos, paliatyvios pagalbos senatvėje, tačiau skiriant reikiamą dėmesį sveikatingumo veiklai, sergamumo rodiklius galima sumažinti labai ženkliai, o kokybišką gyvenimo trukmę akivaizdžiai prailginti.

Sveikatingumo ir tikėjimo sąsajos

Gyvename pliuralistinėje visuomenėje – nereikia svaigintis iliuzija, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų yra krikščionys (nors pagal apklausas taip save įvardija). Labiau reikia kreipti dėmesį žmonių mąstymą, kokią literatūrą jie skaito, kaip elgiasi (ką rodo pirmavimas Europoje savižudybių skaičiumi ir pesimizmu, kriminalinė statistika, priklausomybės), kiek žmonių galiausiai lanko pačią bažnyčią. Galime įžvelgti, kad praktikuojančių krikščionių Lietuvoje yra apie 10 proc. – kiti yra ieškanti arba pasitenkinanti masine (zombine) kultūra masė. Tai turėkime mintyje.

Tad reikia vystyti dialogo kultūrą su ieškančiąja visuomenės dalimi, o ne priekaištauti, kad tų pasaulėžiūrų tiek daug žmonėse. Yra gėdinga kaltinti žmones – labiau vertėtų pripažinti Bažnyčiai kaltę, kad patys nesugeba įtikinamai įskiepyti krikščioniško požiūrio tiek į žmonių mąstymą, tiek į gyvenimo būdą. Jei pas žmogų prisiveisė parazitų, kvaila kaltinti parazitus, o ne patį apsileidėlį.

Katalikų Bažnyčia dialogo su kitomis religijomis keliu pasuko Vatikano II Susirinkime. Šios Susirinkimo priimtuose dokumentuose sakoma, kad Bažnyčia „pripažįsta, kas kitose religijose yra gera“, vertina tai, kas kitose religijose „tikra ir šventa“, ragina „pripažinti, išsaugoti ir ugdyti juose aptinkamas dvasines ir moralines gėrybes“. Taip pat „stengtis vienas kitą nuoširdžiai suprasti ir bendromis jėgomis saugoti bei nešti visiems žmonėms socialinį teisingumą, moralines vertybes, taiką bei laisvę“.

Ieškoti sąlyčio taškų tarp religijų bei skirtingų pasaulėžiūrų galima nešant sveikatingumo ir dvasingumo vertybes į visuomenę. Dar Šv. Augustinas yra išsakęs mintį apibūdinančią skirtybių ir vienybės paieškas: „Būtinuose dalykuose tebūnie vienybė, abejotinuose - laisvė, o visuose - meilė“. Kita vertus, neleistina, kad vien po sveikatingumo ar kokia kita „neutralia“ priedanga bandoma prakišti savo religiją. Visi kviečiami atvirai deklaruoti savo intencijas, kad nebūtų sveikatingumu prisidengiama norint įvilioti į naujus religinius judėjimus. O jau apie prietaringus tariamus dvasingumus arpsiaudo sveikatingumus, šarlatizmą net nekalbu. Su tuo reikia būti itin atsargiems.

Kai kurie kraštutiniai krikščionys bet kokioje kitoje religinėje pasaulėžiūroje įžvelgia vos ne demonų knibždėjimą. Tačiau religija religijai nelygu: žiūrint per religijotyros prizmę, vienose dievams buvo aukojami vaikai, kitos pasižymėjo itin aukštu savitvardos, įžvalgos lygiu.

Apaštalo Pauliaus pagarbiame santykyje su ieškančiais ir kitaip mąstančiais nei jis, kreiptasi į Atėnų aikštėje susirinkusius filosofus: „Tai Jis nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apgraibomis Jį atrastų, nes Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Juk mes Jame gyvename, judame ir esame“ (Apd 17, 26–28). Nuoširdžiai ieškantys žmonės turi galimybę surasti Dievo apraiškas įvairiose religijose. Jos gali pasitarnauti bendražmogiškų, sveiko gyvenimo būdo vertybių sklaidai.

Atskiro aptarimo prašosi vegetarizmo ir krikščionybės santykis. Kai kas mano, kad vegetarizmas visai netinkamas krikščionims. Tačiau gal vertėtų vegetarizmą atskirti nuo bet kokios religinės srovės ir į jį pažvelgti vien iš pažintinio ir praktinio taško, o ne dėl to, kad koks šventraštis vienaip ar kitaip pasisako šiuo klausimu. Labiau verta atkreipti dėmesį į vegetarizmo sveikatos, ekologinius (maža tarša), etinius, ekonominius (tikrai pigiau) ar net estetinius aspektus. Jų dauguma – „už“.

Taigi galime ieškoti ir atrasti tikėjimo bei sveikatingumo sąlyčio taškų, padedant žmonėms išlaikyti sveikatą bei tauriai pasitikti iškeliavimą Amžinybėn. Dar senovės išminčiai yra pasakę: „Sveikata – tai dar ne viskas, bet ir viskas be sveikatos tampa nieku“.

Parengta pagal konferencijoje „Dvasiniai mokymai ir medicina: ar sveikame kūne visada sveika dvasia?“ skaitytą pranešimą „Sveikatingumo metai – startas permainoms ir sveikatos dešimtmečiams“, Alytuje, 2013 10 17. Konferencijabuvo skirta Sveikatingumo ir Tikėjimo metams bei Pasaulinei paliatyviosios pagalbos dienai pažymėti.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų