Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

„Taip nusijuokiau, kad net apsišlapinau...“

Daiva Ausėnaitė | 2013-07-04 00:01:03

Ar įsivaizduojate rasti tokį sakinį savo draugo ar pažįstamo socialinio tinklo profilyje? O kodėl niekas taip nerašo? Juk šiais visuotinio atvirumo laikais, kai viešam aptarimui dedamos vaikų nuotraukos, asmeniniai nutikimai, apie viską kalbama, rašoma, viskas rodoma! Kodėl dalykai, susiję su kūno išskyromis, išlieka didžiausia paslaptis? Pasak specialistų, todėl, kad nutikimai „į apačią nuo pusiaujo“ žmogui sukelia aibę jausmų, kurie jį gali net ir, vaizdžiai sakant, nuskandinti.

Baimė
Inkontinencija - sutrikimas, dėl kurio žmogus jaučia pyktį, liūdesį, gėdą ir kartais ima nekęsti savo kūno. © Fotolia.com

Paslėpti nepaslepiamą

Su statistika nepasiginčysi, šlapimo nelaikymas - arčiau mūsų, nei mes to norėtume.

Mažiausiai viena iš trijų suaugusių moterų ir vienas iš penkių vyrų patiria šlapimo inkontinenciją.

JAV sveikatos ekonomikai šlapimo inkontinencija kainuoja nuo 16 iki 18 milijardų dolerių ir smarkiai prisideda prie aplinkos taršos.

Tai antroji pagal dažnumą priežastis, kodėl senyvas žmogus atiduodamas į senelių namus.

Moterys prieš kreipdamosi pagalbos vidutiniškai laukia trejus su puse metų.

Moterys nežymų šlapimo nutekėjimą vertina kaip buvimo moterimi dalį, dar vieną nereikšmingą dalyką, su kuriuo reikia susitaikyti (Diane K. Newman, slaugos praktikos mokslų daktarė).

Pasak VšĮ Inkocentro direktorės Jurgos Mickevičienės, manoma, jog Lietuvoje apie 30 tūkst. žmonių serga inkontinencija. „50-90 proc. slaugos įstaigų gyventojų kenčia dėl įvairaus laipsnio inkontinencijos. Apklausus mūsų šeimos gydytojus, tapo aišku, kad tik 32 proc. paklausia savo pacientų apie šlapimo nelaikymą. 50-75 proc. pacientų prisipažino, kad niekada nesakytų apie tai gydytojui. Tokia situacija šį sveikatos sutrikimą paverčia nematomu, vieša paslaptimi ir apaugina jį visokiais mitais – kad gėda kalbėti apie tai, kad čia tik vyresnių žmonių bėda. Dažnai šlapimo nelaikymas virsta anekdotų tema. Tai suvokiančiam žmogui, kuriam prasidėjo inkontinencija, būti atviram su aplinkiniais labai sunku“, – sako Inkocentro direktorė.

Lietuviška realybė

Sveikatos žurnalistų asociacijos prašymu Vilniaus neįgaliųjų dienos centras ir Inkocentras vykdė apklausą. Joje dalyvavo 50 žmonių. Bemaž visi turintys negalias (39 respondentai) – didesnė dauguma fizines (po avarijų, sergantys cerebriniu paralyžiumi), buvo ir psichinės negalios. Taip pat apklausoje dalyvavo sergantieji išsėtine skleroze, moterys po gimdymo.

42 proc. pažymėjo, kad turi šlapinimosi sutrikimų. Iš jų daugiau nei 80 proc. (17 respondentų) moterys, 19 proc. (4 respondentai) – vyrai. Devyni žmonės (18 proc. ) iš tų, kurie į klausimą „ar turite šlapinimosi sutrikimų?“ atsakė „ne“, kituose klausimuose žymėjo, kad perka papildomai šlapimą sugeriančius gaminius.

Buvo analizuojami jų atsakymai: dauguma nuo 20 iki 40 metų. Apie pusę jų turi didesnes nei 800 litų pajamas, kiti – mažesnes. Trečdalis jų per mėnesį šlapimą sugeriantiems gaminiams išleidžia apie 30 litų, kiti (22 proc.) – 20 ir 10 litų. Į klausimą, kiek šlapimą sugeriančių gaminių per parą  reikia, kad jaustųsi komfortiškai, nepripažįstantys, jog turi šlapinimosi sutrikimų, žymėjo: 44 proc. reikia 1 vnt., 44 proc. – nuo 1 iki 3 vnt.

Klausimyne reikėjo patiems atsakyti į klausimą „Kokių turite šlapinimosi sutrikimų?“. Štai kokie buvo variantai:

naktį keliuosi,

kartais nusičiaudėjus, sukosėjus išbėga keli lašeliai,

dažnas šlapinimasis,

išteka,

prieš kur nors išeidamas apsilankau WC,

po gimdymo pūslė nelaiko,

nevalingai išteka po truputį,

7 respondentai įvardijo tai nelaikymu.

80 proc. perka papildomai šlapimą sugeriančius gaminius. 19 proc. per mėnesį tam skiria nuo 10 iki 20 litų, 28, 5 proc. (6 respondentai) išleidžia 50-60 litų, dar penktadalis tam skiria 100-120 litų, mažiau nei 10 proc. papildomai perkamiems šlapimo sugėrimo gaminiams išleidžia daugiau nei 200 litų.

52,3 proc. (11 respondentų) kartais dėl šlapinimosi problemų neišeina iš namų.

Paskutinis apklausos klausimas: kokia yra didžiausia problema, susijusi su šlapinimosi sunkumais?

60 proc. pažymėjo, kad tai viešų tualetų stoka mieste. 42 proc. mano, kad per brangūs šlapimą sugeriantys gaminiai. 36 proc. įvardijo, kad yra per mažas kiekis kompensuojamų šlapimo gaminių.

14 proc. didžiausia problema pavadino visuomenės nepakantumą neįgaliam asmeniui.

Akvilė Smalakytė
Akvilė Smalakytė: "Nemažai žmonių deda daug pastangų, kad paslėptų nuo aplinkinių šį sveikatos sutrikimą". Daivos Ausėnaitės nuotr.

„Dažnai tenka išgirsti, kodėl apie tai šnekama, nejaugi šlapimo nelaikymas nėra kaip nors  mediciniškai išsprendžiamas. Kai kuriais atvejais išsprendžiamas, kai kuriais – ne. Jei žmogus patiria insultą, jam atsiranda šlapimo nelaikymas. Mažiausiai keletą mėnesių, kartais ilgiau jis guli lovoje, kol pradedamas reabilituoti. Jo šlapimo nelaikymas niekaip negali būti išspręstas, kol žmogus nesustiprės, tol jis nelaikys šlapimo. Ir tokio žmogaus artimieji turi pirkti šlapimą sugeriančius gaminius, nes valstybė skiria vos vieną. Yra kitos ligos – Parkinsonas, Alzheimeris – čia šlapimo nelaikymas gali pasireikšti kaip pašalinis vaistų poveikis. Toks pat jis būna ir geriant kai kuriuos aukštą kraujospūdį mažinančius vaistus. Moterims įvairios ginekologinės problemos sukelia didesnius ar mažesnius šlapimo nelaikymo epizodus. Kai kurie dingsta išsprendus pagrindinę medicininę problemą, kiti lieka. Kol žmogus ryžtasi kalbėtis su gydytoju apie šlapinimosi sutrikimą, praeina keletas metų“, – sako Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė.

Psichologinės problemos

VšĮ „Bene esse“ psichologė Akvilė Smalakytė sako, kad šlapimo nelaikymas yra susijęs su žmonių fizine, finansine bei psichologine gerove, darbingumu, pasikeitusia socialine integracija, pablogėjusia gyvenimo kokybe.

„Labai svarbu, kaip žmogus jaučiasi, nes jausmai veikia žmogaus gyvenimą, jo kokybę. Šlapimo nelaikymas daro įtaką seksualiniam gyvenimui, todėl pasikeičia ne tik paties žmogaus, bet ir jo partnerio gyvenimas. Šlapimo nelaikymas sukelia daug emocinių ir psichologinių pasikeitimų. Būna atvejų, kai po išprievartavimo moterys taip įtempia dubens raumenis, kad jos nejaučia signalų ir joms pasireiškia nevalingas šlapimo ištekėjimas. Tokiu atveju taikoma elgesio terapija, siekiant išsiaiškinti, kokie signalai siunčiami ir kaip juos pakeisti į teisingus,“ – sako psichologė A. Smalakytė.

Turintieji inkontinenciją linkę užsidaryti ir atsisakyti socialinės veiklos. „Žmonės bijo, kad įvyks nelaimė viešoje vietoje, todėl atsisako įprastų sau veiklų. Kiti galvoja, ar bus pakeliui tualetų. Kai kurie net pasidaro tualetų planelius. Visas žmogaus gyvenimas ima suktis apie tualetą“, – sako psichologė.

Tylėjimą gimdo gėda

Pasak psichologės Akvilės Smalakytės, inkontinencija yra apsupta tylos siena, nes žmonės išgyvena gėdos jausmą. Būtent jis neleidžia apie tai prabilti. „Gėdos jausmas neretai būna sukeltas nežinojimo. Per mažai žmogus žino apie pačią inkontinenciją, apie galimybes šį sutrikimą kontroliuoti. Vieni susitaiko ir priima tai kaip neišvengiamą dalyką. Kiti gyvena baimėje, nes bijo būsimos operacijos, medikamentų, kuriuos teks vartoti. Ši liga suvokiama kaip paties žmogaus prarasta kontrolė. Tarsi jis pats priėmė sprendimą, kad jam bus šlapimo nelaikymas. Todėl tai jo asmeninės problemos ir kitiems dėl to neturi skaudėti galva“, – apie visuomenės nuostatas šlapimo nelaikymo atžvilgiu kalbėjo psichologė.

Dėl inkontinencijos žmogus jaučia pyktį, liūdesį, gėdą ir dažnai jį užvaldo depresija. Gėdos jausmas yra labai atvira emocija, ją greitai pastebi kiti. Todėl viešai susigėdus žmogui ima atrodyti, kad tikrai visi matė, kas nutiko, nors tikėtina, kad buvo labiau reaguojama į gėdos emociją. Aplinkinių reakcija sukelia inkontinenciją turinčiam žmogui kitą jausmą – pažeminimo. Šita emocija ilgai išlieka su žmogumi.

„Pradėję vengti bendravimo žmonės praranda pasitikėjimą savimi. Jis labai svarbus socialiniam gyvenimui. Atsiranda ir finansinė našta ne tik pačiam žmogui, bet ir visai šeimai. Dėl šlapinimosi sutrikimų neretai sutrinka miegas. Miego stoka daro didelę įtaką nuotaikai. Ilgalaikis nuovargis vieną dieną gali virsti depresija“, – sako psichologė.

Gyvenimas paslaptyje ir su paslaptimi

Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės vengia kalbėti apie šlapinimosi sutrikimus, nes bijo, kad dėl to bus uždaryti senelių namuose. Ši baimė yra pagrįsta, nes taip dažnai ir nutinka.

Baimė ir nerimas, kurį jaučia inkontinenciją turintis žmogus, susijusi su nuostata, kad liga tik blogės. „Priklausomai nuo to, kaip žmogus suvokia šitą ligą, jis kreipiasi pagalbos arba ne. Visokie mitai (kad tai tik senjorų problema) neleidžia žmogui susitaikyti su šituo susirgimu. Dėl šlapimo nelaikymo keičiasi savęs suvokimas. Dėl ligos kartais imama nekęsti savo kūno. Žmogus tapatinasi su liga. Išlaikyti normalų gyvenimą, normalią veiklą kainuoja daug pastangų, laiko, energijos. Daliai žmonių gyvenimo tikslu tampa siekis sumažinti šlapimo nelaikymą. Nemažai žmonių deda daug pastangų, kad paslėptų nuo aplinkinių šį sveikatos sutrikimą. Jie naudoja per daug šlapimą sugeriančių gaminių, kvapiklių, dažnai eina į tualetą ir tikrina, ar nuo jų nesklinda blogas kvapas. Galvojama – jeigu yra išsaugota savigarba, yra išsaugotas normalus gyvenimas,“ – sako psichologė A. Smalakytė.

2003 m. JAV buvo atliktas tyrimas, apklausta beveik 6 tūkst. moterų. Nustatyta, kad dėl inkontinencijos 80 proc. didesnė tikimybė, kad žmogus susirgs depresija. „Kai žmogus serga depresija, jis labai neigiamai vertina savo ligą. Tada gyvenime nėra nieko gero, tik ta liga ir neigiami ligos aspektai“, – sako specialistė.

Depresija paveikia ne tik žmogų, kuris ja serga, bet ir jo partnerį. Tyrimai rodo, kad kas penktas vyras, kurio žmona turi inkontinenciją, jaučiasi prislėgtas ir turi depresijos simptomų. Ir tai turi didelės įtakos poros seksualiniam gyvenimui.

Dar vienas tabu – seksas turint inkontinenciją

„Seksualiniai sutrikimai, kurie atsiranda esant vieno iš partnerių inkontinencijai, yra dar didesnis tabu nei pati inkontinencija. Gydytojai žino, kad šlapimo sutrikimai darys įtaką paciento gyvenimo kokybei, tačiau nesikalba apie tai, neklausia, ar inkontinencija kelia problemų, kokius sprendimus žmonės randa, neteikia patarimų, kaip galima būtų išsaugoti gyvenimo kokybę. Ši problema tampa dar opesnė, apie ją dar mažiau šnekama nei apie patį šlapimo nelaikymą“, – sako psichologė.

Austrai atliko tyrimą, apžvelgė visus per 20 metų išspausdintus mokslinius straipsnius. Jie nustatė, kad visuose straipsniuose pabrėžiama, kad inkontinencija turėjo įtakos lytiniam gyvenimui. Iki 64 proc. skundėsi, kad tai buvo didžiulė problema jų gyvenime.

Kitas austrų tyrimas (dalyvavo 216 moterų, patiriančių inkontinenciją) parodė, kad prieš tai seksualiai aktyvios moterys prarado susidomėjimą seksualiniu gyvenimu, jos skundėsi potraukio praradimu, kad negali seksualiai susijaudinti, skundėsi dėl orgazmo, jautė mažesnį pasitenkinimą“,  – sako specialistė.

2013 m. atliktas lenkų tyrimas parodė, kaip pasikeičia moterų gyvenimas po operacijos. Moterys buvo stebimos trejus metus po inkontinenciją koreguojančios operacijos. Atsakymai parodė, kad moterys jautė mažesnę įtampą lytinių santykių metu, pačios tapo labiau aktyvesnės.

2012 m. Vokietijoje atlikta apklausa parodė, kad šlapimo sutrikimai daro neigiamą įtaką partnerio vyriškumo ir moteriškumo suvokimui. Šis suvokimas ima klibėti. Suomijos tyrimas parodė, kad kas penkta pora dėl inkontinencijos dažniau ima konfliktuoti, jų šeimyninis gyvenimas smarkiai pasikeičia.

„Kad šlapimo nelaikymas nedarytų tokios neigiamos įtakos jūsų gyvenimui, pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju, paieškokite kartu sprendimų. Kviečiame apsilankyti mūsų centre, aptarsime, kaip gyventi iki operacijos, kokias priemones naudoti. Jei šlapimo sutrikimas dar ne itin didelis, galima pasimokyti dubens raumenų stiprinimo pratimų. Turime gausybę informacijos, įvairių leidinių, knygų. Padėsime susigrąžinti gyvenimo kokybę“, – kviečia Inkocentro vadovė J. Misevičienė.

Daiva Ausėnaitė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų