Dvasia ar psichika?

 Sielos ligos žinomos nuo senovės. Net kūryba ilgą laiką vadinama šventuoju pamišimu. Atrodytų, jog apie jas reikėtų žinoti veik viską arba bent jau daug. Pasirodo, yra visai priešingai: kas yra psichikos liga – ilgiausi ginčai, kaip reikia gydyti – keliolika koncepcijų, kaip reikia elgtis su „ligoniu“ – tradiciškai neaišku. Keista, jog per kelis tūkstančius metų išliko tiek neaiškumų.

Mano dėmesį patraukė diskusija dėl naujojo JAV psichiatrijos žinyno. Atrodytų, kas čia tokio, žinynas. Nežinantiems paaiškinsiu, kad priklausomai nuo kai kurių ligų apibrėžimo, ligoninės ir farmacijos firmos uždirbs keliasdešimt milijardų dolerių kasmet. Komercijos įtaka čia, kaip ir visai medicinai, turi perdėm didelę įtaką. Skirtumas tik tas, kad vadinamoji faktais patvirtinta medicina turi labai ryškią ligos sampratą ir paslaugų kainyną. Psichikos pagalbos paslaugos gerokai skiriasi, kaip skiriasi ir gydymo būdai. Sakykime, vienos ligos gydomos JAV, bet ne Europoje, kitos priešingai. Net toje pačioje šalyje netyla diskusija – ką pripažinti psichikos liga (žr. The Lancet, Volume 381, Issue 9878). Tai labai svarbu, nes reiškinį pripažinus liga iškyla būtinybė asmeniui padėti, teikti paslaugą, o gal ir gydymą.

Ginčai dėl netinkamų psichikos ligų diagnozavimo metodų įsiplieskė po to, kai naujausiame privalomo katalogo DSM (Diagnostic and Statistical Manual of mental disorders, DSM-5) leidime žymiai išplėstas ligų sąrašas. Jo rengimas buvo apsuptas skandalų, intrigų ir kritikos. Ekspertai apkaltino Amerikos psichiatrų asociacijos norą plėsti „psichikos sutrikimo“ sąvoką, skelbiant, kad vaikų drovumas, nuotaikos svyravimai, priklausomybė nuo interneto ir depresija po mylimo žmogaus mirties yra ligos. Ir visa tai gydyti tabletėmis...

Britanijos klinikinės psichologijos skyrius, kuris vienija daugiau nei 10 tūkst. gydytojų, pareiškė, nesutikdamas su naujuoju DSM, savo poziciją (Position Statement on the Classification of Behaviour and Experience in Relation to Functional Psychiatric Diagnoses: Time for a Paradigm Shift). Čia teigiama, kad „psichikos diagnozė dažnai pateikiama kaip objektyvi, bet iš tikro ji yra klinikinis sprendimas, pagrįstas stebėjimais ir elgesio aiškinimu bei saviataskaita, todėl gali būti netiksli ir šališka“.

Pavyzdžiui, naujoje versijoje galima rasti šias ligas: gniuždanti nuotaikos reguliacijos liga (pavojingas nuotaikos reguliacijos sutrikimas (disruptive mood dysregulation disorder),  persivalgymas (binge-eating disorder - 12 besaikio valgymo atvejų per tris mėnesius), kaupimo aistra (hoarding disorder - nesugebėjimas atsisveikinti su turtu, kuris prarado bet kokią praktinę reikšmę) ir buvimas nuolatinėje opozicijoje (oppositional defiant disorder, tai nelaimė, kuri vieno kritiko žodžiais, yra deleguota vaikams, kurie sako savo tėvams „ne“ tam tikrą kiekį kartų).

Lietuvoje situacija – dar sudėtingesnė. Štai psichiatras portale „respublika.lt“ R. Arnauskas tvirtina:  „Raminamuosius vaistus ir antidepresantus gali išrašyti ir šeimos gydytojai, kas yra didelė klaida. „Šeimos gydytojai receptus rašo pagal kažkokias mistines mums nežinomas schemas. Jie pripratinami pagal tą schemą, o paskui atpratinti reikia psichiatro. Mes turime pilnus skyrius tokių pacientų. Iš septyniolikos žmonių maždaug keturiolika piktnaudžiauja raminamaisiais. 80 procentų pas mane patenkančių pacientų yra jau be reikalo pripratinti prie raminamųjų“.

Pasaulinė sveikatos organizacija: „Jeigu dabartinė epidemiologinė situacija nepasikeis, 2020 m. depresija pasaulyje užims antrąją vietą (po išeminės širdies ligos) tarp didžiausią naštą visuomenei sukeliančių ligų. Išsivysčiusiuose pasaulio regionuose depresija taps pagrindine ligų sukeltos naštos priežastimi“. O tai tik viena liga. Bendra statistika dar ryškesnė:

Nenoriu būti blogas pranašas – bet dabartinė gydymo sistema nukreipta ne į tą pusę. Ateities problemos jau matomos. Gal reikia jas matyti?

Dr.  Vytautas Valevičius