Vis dar rūkai? Sužinok, kodėl kiti - jau nebe

Ar rūkote? Kodėl metėte? Tokiais ir panašiais klausimais straipsnio autorė šį mėnesį „užmėtė“ sveikatingumo savaitgalio Kauno „Megos“  prekybos centre lankytojus. Daugelis iš jų sutiko pasidalinti savo nepriklausomybės nuo rūkymo istorija. Juk už tai jų laukė „Exrūkalių“ – organizacijos, vienijančios buvusius rūkalius, besidalinančius savo patirtimi su kitais, -  prizai.

Reklama

Padėjo... Turkija

Gal ir nekeista, bet sveikatingumo renginyje lankėsi daugiausia nerūkančių arba neberūkančių mūsų tautiečių. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti tuos, kurie iš užkalbintųjų prisipažino dar bent retkarčiais užtraukiantys dūmelį. Ką tas dūmelis daro jų plaučių alveolėms ir visam organizmui, labai raiškiai papasakojo Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos prezidentas medicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga. Tačiau pirmiausia – liudijimai apie išsilaisvinimą nuo tabako iš pirmųjų lūpų.

Devyniolikmetis Edvinas Valaitis: „Lankiau Kauno „Versmės“ mokyklą, klasiokai siūlė parūkyti: „Pabandyk“. Pamėginau ir rūkydavau su draugais. Paskui buvau išvažiavęs į ekskursiją Turkijoje. Išgirdau vieną paskaitą apie rūkymą. Pamatęs, kas darosi organizme rūkant, kokios kenksmingos medžiagos ten nusėda, mečiau. Baisiausiai man atrodė suanglėję plaučiai. Grįžęs namo dar internete pasidomėjau šia informacija ir mečiau rūkyti. Nerūkau jau 3 metai“.

Trečias bandymas

Kęstutis Bagdanavičius, 54 m.: „Nerūkau 3 metus ir 2 mėnesius, bet tai jau trečias bandymas mesti. Pirmą kartą mečiau, nes daktarai prigąsdino, turėjau problemų dėl skrandžio. Nerūkiau 5 metus, bet pradėjau važinėti į tolimuosius reisus ir turėjau porininką, kuris labai daug rūkė. Kol nuvažiuodavome 1000 km, surūkydavo tris pakelius. Ir aš nuolat būdavau toje erdvėje. Po kokių trejų metų važinėjimo įsitraukiau vėl ir pats, nes galvojau: „Ką kitas nuodija, geriau jau pats rūkysiu“. Paskui buvo prasidėjusios kvėpavimo problemos, tad vėl  trejus metus nerūkiau. Tada atsirado rūpesčių šeimoje, daug streso, ir vėl pradėjau rūkyti. Po 6 metų rūkymo vėl nusprendžiau visam laikui atsikratyti šio įpročio. Nors cigarečių kvapas man patinka, bet potraukio nebejaučiu visai. Tikiu, kad šįkart man pavyks“.

Arianda Markevičienė, 35 m.: „Rūkyti mečiau prieš 15 metų. Kaip sakoma, jaunystė – „durnystė“. Mano vyras buvo nerūkantis. Mesti buvo lengva, kai nusprendžiau - iš karto ir lioviausi, nors iki tol po pakelį per dieną surūkydavau. Būna, kad ir dabar kas nors pasiūlo, bet net noro nejaučiu“.

Jadvyga Šliužienė, 65 m.: „Nerūkiau ir nerūkysiu, ir šeimoje niekas nerūkė. Neskanu – ką čia bandysi. Vyras irgi rūkė tik jaunystėje“.

Metė kovo 11-ąją

Marius Žilinskas, 24 m.: „Rūkyti mečiau prieš kelias savaites, per nepriklausomybės dieną, nors specialiai ir nesirinkau kovo 11-osios. Bet paskui pagalvojau, kad yra gera diena pradėti sveikiau gyventi. Rūkiau nuo 14 metų, po 5-10 cigarečių per dieną. Tai žiemą būdavau toks – nei sergu, nei nesergu. Dabar  jaučiuosi gerai, nenoriu visai, tartum visai būčiau nerūkęs“.

Virginija Pileičikienė, 49 m.: „Visai nerūkau - esu kitokio auklėjimo, atsilikusi nuo mados. Vieną kartą esu pabandžiusi, bet galva apsisuko, buvo labai šlykštu. Mama mus, keturias dukras, auklėjo labai gražiai ir įdiegė, kad rūkymas – svetimas dalykas. Ir su savo dukra mes net neturime jokios kalbos apie cigaretes – tai mums visiškai atmestina“.

Jurgita Mištautienė, 40 m.: „Nors pati esu medikė, bet pradėjau rūkyti, kaip ir daugelis moterų, tikėdamasi numesti svorio. Buvau trisdešimt ketverių, rūkiau trejus metus, ir tik brangias cigaretes, kurių pakelis kainavo 8 litus. Bet žiūriu – nei svoris krenta, sveikatos per tokį trumpą laiką nepraradau, bet pagalvojau, kam pinigus taškyti. O mesti padėjo knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“, ją rekomendavau ir kitiems“.

Irma Lasinskė, 27 m.: "Ta diena, kai buvo uždrausta rūkyti baruose ir klubuse, man buvo nacionalinė šventė. Aš ne tik nerūkau, bet 3 metai ir visai nevartoju alkoholio. Su vyru atsisakėme alkoholio ir apsiprendėme nerūkyti suvokę, kaip tai kenksminga sveikatai. Žmonės svaiginasi todėl, kad nori atsipalaiduoti, o mes ir be to sugebame linksmintis. Teko dalyvauti ne vienose vestuvėse, kuriose buvome išrinkti kaip linksmiausia pora, nors visai negėrėme alkoholio".

Lina Oleinikova, 39 m.: Esu rūkiusi "prie kompanijos", bet per nėštumus, gimdymus rūkymas savaime nutrūko".

Indrė Komisaraitytė, 21 m.: "Bandžiau rūkyti, bet nepatiko. Sportuoju, o tai su rūkymu nesuderinama".

Sapne užsirūkius grauždavo sąžinę

Arūnas Bartkevičius, 47 m.: "Pirmiausia atsisakiau alkoholio, o paskui ir cigarečių. Ir tapau žaliavalgis. Žmogus turi subręsti ir suprasti, kad rūkydamas tik meta į orą pinigus, ir kokia tai kvailystė, nes dar trumpinamas ir gyvenimas. Kam žaloti savo organizmą? Savo energiją investuoji į darbą, o paskui išleidi vėjais - alkoholiui, rūkymui. Yra kur kas smagesnių ir sveikesnių laiko praleidimo formų".

Dalia, 36 m.: "Mečiau prieš 14-15 metų. Būdama studentė rūkiau, bet paskui tris dienas rašiau diplminį. Ir nerūkiau rašydama. Tada pagalvojau: "Tris dienas nerūkiau. Vadinasi, galiu ir visą gyvenimą nerūkyti". Po dvejų metų pradėjau sapnuoti, kad rūkau, sapne užtraukus būdavo labai gera, bet paskui iš karto tame pačiame sapne labai užgrauždavo sąžinė, kad tiek laiko nerūkiusi, paslydau. Bet realiame gyvenime taip niekada ir nebeužsirūkiau".

Aldona Jurčienė, 53 m.: "Kažkada rūkiau, nedaug, per mėnesį - tik po 3-4 cigaretes prie kompanijos. Pradėjau dvidešimties, į tai žiūrėjau kaip į pažaidimą, bet išsivystė tokichardija, todėl ir mečiau.  Net surūkius tik vieną cigaretę pulsas iš karto sutankėdavo".

Jolanta Platukytė, 40 m., Aida Buraitienė, 49 m.: "Nerūkome, nes norime būti jaunos, turėti sveikus, baltus dantis, kvepėti, džiaugtis nesusiraukšlėjusia oda, turėti skambų balsą ir nekosėti, nesirgti plaučių ligomis. Apskritai labai domimės grožiu. Bandėme rūkyti, būdamos ",-niolikos", bet cigaretė vis užsiliepsnodavo, net draugai juokėsi, kad turbūt taip ir nebuvo lemta".

Gintarė Bakienė, 35 m.: "Esu medikė ir žinau pasekmes, todėl net ir nesu bandžiusi rūkyti ir labai nemėgstu tų, kurie rūko. Man cigarečių kvapas labai nepatinka, ir niekas mūsų šeimoje nerūko".

Anastasija Mitkuvienė, 70 m.: "Niekada nerūkiau, nes stengiuosi sveikuoliškai gyventi. Esu biologė, dirbu su augalais. Mano geriausios draugės - Danutė Kunčienė ir Jadvyga Balvočiūtė, pas kurią kartą per metus važiuoju ir į talką vaistažolių nurinkti. Stengiuosi ir mėsos kuo mažiau valgyti, tad rūkymas prie mano gyvenimo būdo visai nesiderintų".

Rūkymas - prasčiokiškas elgesys

Jonas Dapšauskas, 41 m.: „Nerūkau. Ir visų pirma todėl, kad jau ankstyvoje jaunystėje sužinojau, jog rūkalų dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos degradacijos linkme nukreipia visas mūsų organizmo sistemas: plaučius, kraujotaką, gleivinę, imunitetą, odą ir t. t. Tiesiog nerūkydamas gaunu papildomai 20 metų, lyginant su šio įpročio vergais. Eilinis Lietuvos rūkalius per metus vidutiniškai išleidžia apie 3000 litų! Tiesiog kvaila tokią sumą skirti savo sveikatos luošinimui. Ir dar kažkas drįsta sakyti, kad Lietuvoj žmonės neturi pinigų. Vien rūkalams, alkoholiui (degradaciją stimuliuojantiems preaparatams) Lietuvos gyventojai per metus išleidžia apie 5 milijardus litų!!!

Nuo rūkalų žmonės smirda. Tai labai neestetiška, nehigieniška... Tai labai prasčiokiškas elgesys. Niekaip negaliu atsistebėti, kaip reklamai skirti milijonai išplovė moterims protą, jog net ir moterys  vietoj grožio renkasi smardinimąsi kancerogeninėmis medžiagomis. Kitaip sakant, vis daugiau moterų pasirenka specialias priemones odai sendinti! Ir ne tik odai! Nerūkau dar todėl, kad rūkydamas - nuodydamasis nuodyčiau savo brangiausius žmones: žmoną, vaikus, kaimynus, draugus.

Dar viena priežastis - rūkaliams rūkymas užima daug laiko... Tikrai randu naudingesnių užsiėmimų. Nerūkau dar ir todėl, kad rūkydamas remčiau stambiausius pasaulyje, save vadinančius "verslininkais", žmonių žudikus. Nieko sau verslas - gaminti nuodus, nuo kurių vien Lietuvoje kasmet į kapus pirma laiko keliauja apie 7000 rūkalų vergų. Nerūkydamas tiesiog esu pavyzdys!“

Tabako įmonės vilioja ir aukštomis pareigomis

Neįmanoma nepaminėti ir vieno pokalbio su elegantiška brandaus amžiaus kauniete. Nors moteris tvirtino pati nerūkanti, mielai apžiūrėjo "Exrūkalių" prizus, tačiau jai prasitarus, kad turinti rūkančią dukterį ir pasiūlius jai galinčios padėti organizacijos kontaktus, su šypsena, bet kategoriškai jų kratėsi. Galų gale atsivėrė - jos dukra dirba svečioje šalyje vienos labai žinomos cigarečių firmos generalinio direktoriaus pavaduotoja. Pradėjusi eiti atsakingas pareigas dar nerūkiusi, bet nenorėjusi išsiskirti iš kolektyvo, kuriame visi be išimties - užkietėję savo firmos produkto vartotojai. Mama nepatenkinta dukros žalingu įpročiu, bet neslėpė dėkingumo jai už finansinę paramą - moteris iš pensijos vargiai išgyventų...

Vienas pagrindinių ligų veiksnių

Dr. Aurelijus Veryga sveikatingumo savaitgalio šventėje pateikė statistikos: „Pernai Lietuvoje 85 proc. žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, nuo vėžio ar mirė nenatūralia mirtimi dėl išorinių priežasčių (buvo nužudyti, avarijoje ar pan.)“. Daktaras pacitavo Pasaulinės sveikatos organizacijos teiginius, kad 80 proc.  žmonių, jei laikytųsi sveikos gyvensenos principų, gyventų fiziškai aktyvų gyvenimą, nevartotų alkoholio ir tabako, išvengtų širdies ir kraujagyslių ligų, 90 proc. (9 iš 10) II tipo cukrinio diabeto atvejų bei trečdalio vėžinių susirgimų. „Kai pradedame apie tai kalbėti, susiduriame su skeptišku požiūriu – „vis tiek amžinai negyvensiu“. Bet įsivaizduokite, kad prieš dvi valandas nukrito du didžiuliai lėktuvai ir žuvo 600 žmonių. Turbūt įsivaizduojate, kad apie tai skelbtų žiniasklaidos priemonės, kalbėtų visi žmonės, kur benueitumėte. Tad kodėl žmonės tai laikytų tragedija, jeigu visi suprantame, kad visi tie žmonės būtų anksčiau ar vėliau numirę? – kalbėjo A.Veryga. - Kai kalbame apie visas mirtis, kurių galima išvengti, mes kalbame apie tai, kad žmonės žūsta ne laiku. Juk galbūt daugelis iš jų būtų gyvenę dar ne vieną dešimtį metų, gal būtų sukūrę ką nors labai reikšmingo.  Kiekvieno žmogaus gyvybė labai svarbi“.

Tačiau, pasak daktaro, Lietuvos, tapusios šalimi, gyventojai pradėjo sirgti ligomis, kurių daugumos galima išvengti. Pagrindiniai veiksniai, sukeliantys daugiausia ligų: rūkymas, alkoholio vartojimas ir aukštas kraujospūdis. „Du iš šitų veiksnių yra visiškai išvengiami, - pabrėžė A. Veryga. - Jų negalima išvengti nebent tuo atveju, jei Lietuvoje lytų alumi ir snigtų cigaretėmis. Gal tada miegodami po obelimi ir galėtumėte pabusti pilna burna cigarečių, ir dar jeigu stebuklingu būdu trenktų žaibas ir uždegtų tas cigaretes, štai tokiu atveju teoriškai galėtumėte ir neišvengti rūkymo sukeliamo neigiamo poveikio sveikatai. Bet visi esame suaugę žmonės ir suprantame, kad cigaretėmis ne tik kad nelyja ir nesninga, bet už jas dar reikia mokėti pinigus, ir tie pinigai nėra jau tokie maži“.

Skirtumas – 20 metų

Norėdamas iliustruoti rūkymo sukeliamą žalą, A. Veryga pasiūlė kiekvienam įsivaizduoti, kad pasirašo sutartį su įgaliotuoju asmeniu, kurioje numatyta, kad bus galima gerti, rūkyti, valgyti, ką tik sugalvojus, visiškai nebejudėti, elgtis, kaip norisi, bet šita elgsena sutrumpinsianti  gyvenimą dviem mėnesiais. „Tokią sutartį, daugelis sako, pasirašytų. O jeigu visos sutarties sąlygos liktų tos pačios, bet gyventumėte 20 metų trumpiau, ar pasirašytumėte sutartį? O koks skirtumas? Hipių laikais vyravo toks posakis: gyvenk kietai, mirk jaunas ir tapk gražiu lavonu“.

A. Veryga pateikė 1951 m. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatus, kad iš keliolika tūkstančių Didžiosios Britanijos gydytojų, kuriuos skyrė tik tai, kad vieni rūkė, kiti – ne, amžiaus skirtumas buvo 10 metų. „Tai pasiturintys žmonės, neišvarginti nei streso, nei nepriteklių. Jie buvo stebimi iki pat mirties. Šalis ta pati, profesija ta pati, maistas tas pats, tradicijos tos pačios, lytis netgi ta pati (tirti vien vyrai, nes tuo metu moterys nelabai ir rūkė), - pabrėžė daktaras. - Skirtumas tarp jų ir niekada nerūkiusiųjų – 10 metų. Teoriškai pamėginkime tai perkelti į Lietuvą. Ar rūkantis žmogus Lietuvoje praranda tiek pat, kiek Britanijoje? Gaila, bet ne. Lietuvių, taip gyvenančių, kaip britų gydytojai,  - ne daugiau kaip 10 proc. Mes turime prastą mitybą, daugiau streso, daugiau socialinės įtampos, tad šitas skirtumas dar labiau plečiasi. Tad žmonės, kurie rūko Lietuvoje, praranda ne 10, o vidutiniškai 20 metų. Tai yra paskaičiuota“.

Pasak lektoriaus, išėmus tik vieną faktorių – rūkymą, galima gyvenimą pailginti 20 metų. Nors ir pateikus tokius argumentus, pasigirsta svarstymų: „Aš pažįstu devyniasdešimtmetį, kuris rūkė ir nesilaikė sveiko gyvenimo būdo“. „O iš kur jūs žinote, kad jis nebūtų gyvenęs dar ilgiau? – kelia klausimą A. Veryga. - Tie 20 metų nukerpami visiems rūkantiems, tik mūsų genetika skirtinga. O kas yra tas devyniasdešimtmetis? Dažniausiai pastebėsite, kad gyvena pamiškėje, su arkliukais, konservantų nematęs, išskyrus druską ir cukrų. Jis nuolat gryname ore, o kiek iš mūsų galime sau leisti tokią prabangą?“.

Dervos kelias į kraują

O kokie gi procesai vyksta rūkoriaus organizme? Bandydamas tai paaiškinti A. Veryga visų pabrėžė, kad oro taršos, kurios ne vienas baiminasi, neigiamas poveikis neabejotinai mažesnis už rūkymą. Jo teigimu, į atmosferą išmetamos nuodingos medžiagos, net jei tai gamyklų dūmai, dažniau turi ne tiesioginį poveikį sveikatai, o mus veikia per klimato kaitą.

„Bet tos medžiagos yra tokios mažos koncentracijos, kad žmonės net tokioje aplinkoje galėtų dar labai ilgą laiką gyventi sveikai, - aiškino daktaras. - O užsidegus cigaretę jos galiukas, kur dega tabakas, pasiekia 700 laipsnių karštį. Žmogaus kūno temperatūra - tik 36,6. Visi, kurie bent kada gyvenime mokėsi fizikos, žino tokį fenomeną, kai medžiaga gali turėti dujinį, skystą ir kietą būvį. Vadinasi, vandenį pakaitinus, jį galima išgarinti, išnešus į šaltį - užšaldyti. Ir kai kada teko matyti labai stipriai pridūmintą patalpą, pastebėjote, kad sienos būna labai šaltos, nuo jų netgi varva skystis. Tad įkvėpus dūmų, kurių temperatūra apie 700 laipsnių į 37 laipsnių temperatūros plaučius, šitie dūmai staigiai šąla ir glaudžiasi prie plaučių alveolių sienelių, virsdami skysčiu – dervomis, kurios padengia plaučių alveoles. Žmogus nebegali laisvai kvėpuoti, tas skystis patenka į kraujagysles, išnešiojamas po visą organizmą, sukelia įvairiausius apsigimimus, vėžį ir pan“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt