Didelės kančios dėl vieno kąsnelio

Didžiausias pavojus susirgti trichinelioze gresia medžiotojams ir jų šeimos nariams, nes jie dažniau mėgaujasi netirta ir galimai trichinelėmis užkrėsta šerniena. Tačiau dar atidesni turėtų būti kiaulienos mėgėjai, nes kiauliena ir jos gaminiai – svarbiausias žmonių trichineliozės šaltinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šių metų vasarį Kėdainių rajone penki žmonės susirgo trichinelioze. Infekcijos šaltinis buvo privačiame ūkyje užaugintos kiaulės mėsos gaminiai.

Valgyti tik patikrintą mėsą

Trichineliozė – kirmėlinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios apvaliosios kirmėlės trichinelės. Dažniausiai žmonės ja užsikrečia valgydami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną bei laukinių gyvūnų mėsą. Ligos eiga gali būti įvairi: tai lemia į organizmą patekusių trichinelių kiekis bei individualus žmogaus jautrumas infekcijai. Ligos požymiai dažniausiai išryškėja praėjus 2–3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Susirgusieji trichinelioze jaučia silpnumą, juos pykina, pakyla temperatūra, pabrinksta veidas, akių vokai, skauda raumenis bei sąnarius. Jei sergama sunkiai, gali sutrikti kraujotaka, atsirasti plaučių uždegimas ar net raumenų kontraktūra (negalėjimas visiškai ištiesti rankų ar kojų). Raumenų skausmas gali būti toks intensyvus, kad žmogus negali apsiversti lovoje, pakelti rankos ar kojos, jam sunku kalbėti, kramtyti maistą. Pirmomis susirgimo dienomis kūno temperatūra gali pakilti net iki 39–40 ºC, karščiavimas gali tęstis 2–3 savaites. Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjo dr. Eugenijaus Jacevičiaus, vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti nepatikrintos gyvūno mėsos. Trichinelių nustatymas naminių ir laukinių gyvūnų mėsoje kainuoja tik keliolika litų, o susirgus šia liga sveikata gali būti sugadinta negrįžtamai.

Viena sunkiausių parazitinių ligų

Gydytojai skiria kelias ligos fazes. Užsikrėtusiam žmogui pirmiausia sutrinka virškinimas. Trichinelės sudirgina virškinimo trakto gleivinę, todėl skauda pilvą, prasideda pykinimas ir viduriavimas. Tačiau gali būti ir taip, kad pirmos ligos stadijos žmogus net nepastebės, jei užkrėstoje mėsoje parazitų nedaug. Keliaudamos kraujagyslėmis ir limfagyslėmis, trichinelės sukelia alergiją žmogaus organizme, todėl vėliau jis gali pajusti infekcinių ligų požymių: jį gali krėsti šaltis, jam gali skaudėti galvą, kankinti bendras silpnumas, o oda vietomis ar net visa parausti. Po savaitės šie požymiai dar labiau išryškėja ir ima skaudėti visus raumenis. Išskirtiniai simptomai jaučiami burnos srityje: ryjant seiles ima skaudėti gerklę, kvėpavimas pasunkėja, o balsas užkimsta. Tai ženklas, kad trichinelės jau įsitvirtino ir prasidėjo sudirgintų raumenų skaidulų uždegimas. Neretai žmogui pradeda labai skaudėti akis.

Trichineliozė gydoma antihelmintiniais (prieškirmėliniais) bei trichinelių sukeltas alergines reakcijas slopinančiais vaistais. Taip pat skiriami papildomi preparatai trichineliozės sukeltam karščiavimui bei raumenų skausmui mažinti. Sunkios ligos formos gydomos ligoninėje. Norint sėkmingai išgydyti ligą, labai svarbu kuo skubiau pradėti ją gydyti.

Kirmėles platina laukiniai gyvūnai

Trichinelės gali parazituoti daugelio žinduolių organizmuose. Gyvūnai užsikrečia suėdę lervomis užkrėstos mėsos ar sirgusių gyvūnų liekanų. Naminiai gyvūnai trichinelėmis užsikrečia nuo laukinių gyvūnų. Dažniausiai serga šernai, rudosios lapės, usūriniai šunys, pilkosios žiurkės, miškinės kiaunės, vilkai. Užsikrėtusių trichinelioze buvo nustatyta ir tarp bebrų, oposumų, jūrų vėplių, banginių. Lietuvoje svarbiausi trichineliozės rezervuaro šeimininkai gamtoje yra lapės, kiaunės, usūriniai šunys, pelės, žiurkės ir šernai. „Trichinelių paplitimas prikalauso ir nuo trichineles platinančių gyvūnų populiacijos dydžio, nedirbamos žemės plotų, parkų ir kitų teritorijų“, – teigė E.Jacevičius. Būna, kad trichinelės nustatomos kiaulių, augintų savo reikmėms, mėsoje. Kiaulės trichinelėmis užsikrečia, jei jos šeriamos termiškai neapdorotomis maisto atliekomis ir šalutiniais gyvūniniais produktais.

Per 2012 m. pirmą pusmetį dėl trichineliozės ištirta 1 460 sumedžiotų šernų. 43 atvejais tyrimų rezultatai patvirtino, kad gyvūnai užsikrėtę, dar 2 atvejais trichineliozė nustatyta kiaulėms, paskerstoms ūkininkų.

Kaip išvengti trichineliozės?

Maistui vartokite tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną ir šernieną. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 g) raumenų (geriausia diafragmos, liežuvio, raumenų tarp šonkaulių) ir nunešti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą atsakymą, mėsą galima vartoti maistui. Jei skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, skerdiena turi būti sunaikinta.

Nepirkite nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Kilus įtarimų dėl mėsos kokybės, galima paprašyti parodyti veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos.

Graužikai – pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Pelės, žiemai subėgdamos į gyvenamuosius namus, pavasarį – į laukus ir miškus, perneša šią ligą nuo laukinių gyvūnų naminiams ir atvirkščiai. Todėl būtina ūkiuose naikinti graužikus, nuo kurių dažniausiai ir užsikrečia kiaulės, nutrijos, kiti gyvūnai.

Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jas šerdami žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Todėl sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai.

Eglė Valionienė,

valstietis.lt