Amerikiečių sąmokslo teorija: neik į bažnyčią – būsi lieknesnis?(3)

 Kiekvienas tikintysis žino – persivalgymas yra nuodėmė. Ar tai reiškia, kad nuoširdūs tikintieji rečiau yra nutukę? Deja, Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš metus atliktas tyrimas atskleidė priešingus rezultatus – stropiai lankantieji bažnyčią turi didesnę riziką nutukti, tačiau lietuviai smarkiai abejoja jų patikimumu.

Reklama

 Religingumas didina nutukimo riziką?

Tokią stebinančią išvadą pateikė JAV atliktas CARDIA tyrimas. Buvo ištirta beveik pusantro tūkstančio vyrų ir moterų nuo 20 iki 32 metų amžiaus. Tyrimo pradžioje visi dalyviai buvo išsamiai išklausinėti apie jų religinius įsitikinimus bei įpročius. Kiekvienas iš jų pakartotinai ištirtas vidutiniškai po 18 metų stebėjimo.

Tyrimo rezultatai nustebino ir pačius tyrėjus: būtent reguliarus lankymasis bažnyčioje buvo nutukimo pagrindinis rizikos faktorius. Jau bent kartą per savaitę lankantis šventykloje rizika nutukti padvigubėjo lyginant su nesilankančiais bažnyčioje.

Autoriai gana atsargiai komentuoja tyrimo rezultatus, tačiau padidėjusio svorio ryšys yra akivaizdus.

Dvasininkai: „Nesąmonė kažkokia“

„Vakarų Lietuvos medicinos“ šia tema šnekinti dvasininkai nenorėjo net kalbėti apie, jų teigimu, visiškai nederintiną ryšį – dvasingumo ir nutukimo. „Kažin koks ryšys yra tarp saulės sistemos ir skruzdėlės? – klausimu į klausimą atsakė kunigas Vilius Viktoravičius. – Aš tokius dalykus nelabai galėčiau lyginti. Jei kalbate apie psichologinius dalykus ir nutukimą, reiktų nuomonės klausti psichlogų. O jei pradedame į nutukimą kišti Dievą, tai visai ne dvasiniai reikalai. Jis gali padėti, jei tu to nori, bet tai visai nesusiję“.

Palangos klebonas Marius Venskus į klausimą apie nutukimo ir dvasingumo ryšį atsakė nuoširdžiu juoku: „Aišku, kad jo nėra. Nesąmonė kažkokia. Pas mus besilankantys žmonės tikrai nenutuks - yra pasninkai, atgailos dienos“.

Dvasininkas pabrėžė, kad kūno ir sielos vienybė yra, bet nutukimo, alkio pojūčio sąsajų ieškoti su dvasingumo buvimu ar ne tikrai negalima. „Aš tikrai nenoriu šių dviejų dalykų net gretinti, - sakė klebonas. - Pažįstu daug asketiškų žmonių, kurie labai liekni, ir pažįstu daug stambių kunigų ir vienuolių, kurie yra labai dvasingi. Niekada apie šių dalykų ryšį net nebandžiau galvoti“.

Į dietologus kreipiasi ir kunigai

Dietologė Žana Antonova sakė kreipianti dėmesį į savo pacientų mitybos įpročius, o ne į religingumą. „Vienos nutukimo priežasties nėra. Dažniausiai jį lemia per didelis energijos suvartojimas su maistu ir per mažas jos išeikvojimas, - aiškino gydytoja. – Kita priežastis – įvairios ligos, kurios sukelia nutukimą. O dvasinis ryšys man nežinomas. Galbūt jį galima būtų priskirti prie aplinkinių faktorių“.

Ž. Antonova sakė girdėjusi mintį, kad, priešingai, jaučiantys dvasinį alkį linkę kompensuoti jį maistu, bet negalėjo jo nei patvirtinti, nei paneigti. „Čia gal yra psichologinė pusė, kad neigiamos emocijos tarytum suvalgomos. Tačiau tokiu atveju turėtų būti priešingai, nei skelbia minimas tyrimas. Religija skelbia, kad persivalgymas - netgi viena iš nuodėmių“, - mintis dėstė dietologė.Kita vertus, - pažymėjo portalo pašnekovė, - yra ir nutukusių kunigų. „Rodos, kad man yra tekę ir vieną konsultuoti, bet neprisimenu, ar dėl nutukimo, ar dėl kokių nors kitų ligų, - sakė Ž. Antonova. – Iš tiesų neturiu tikslo domėtis savo pacientų dvasingumu. Nors būna, kad patys žmonės pasisako, kad, pavyzdžiui, dėl savo religinių įsitikinimų tam tikromis dienomis nevalgo mėsos ar keturiasdešimt dienų apskritai atsisako gyvūninio maisto. Tada prašo manęs tam laikotarpiui sudaryti vegetarinį ar net veganinį valgiaraštį. Daugiau tokių pageidavimų išsako rusų tautybės žmonės“.

 Išvada: neikime į bažnyčią ir būsime liekni?

Natūropatas Rimantas Petravičius sako, kad neabejotinai nutukimą skatina nemeilė sau, nusivylimas, tai yra - mūsų požiūris į save ir aplinkinius. O dvasingumas su meile sau yra glaudžiai susijęs. „Mes neturime teisės nemylėti savęs, nes Dievas mus sukūrė. Pažiūrėkime į mažus vaikus, kokie jie laimingi, kol jų neperauklėjame, - kalbėjo R. Petravičius. - O lankant bažnyčią nusivylimas gal gali ateiti tuomet, jei nesugebi gyventi taip, kaip moko Dievas“.

Tačiau išgirstus JAV atliktų tyrimų rezultatus portalo pašnekovas kategoriškai atmetė: „Moksliniai tyrimai ir įvairios apklausos manipuliuoja mūsų visuomene. Visi žinome, kad jie yra užsakomi tam tikrų suinteresuotų grupių. Bent jau kai kurie tai žino. O kalbant apie šį tyrimą, vadinasi, yra taip: žmogus lanko bažnyčią ir dėl to yra storas. Taigi nelankykime bažnyčios, tada netikėkime visai Dievu, griaukime pasaulį ir būsime liekni. Iš žmogaus atimamos visos vertybės. Lieka tik „multikai“, kurių negalima žiūrėti net suaugusiesiems. Tada tikėkime ne Dievu, bet savimi, komunistų partija, Obama. Neikim visi į bažnyčią ir būkim liekni“.

Pašnekovo nuomone, tokie viešai skelbiami tyrimo rezultatai, jei priimami kaip tiesa, žmogų daro buką, „neturintį smegenų, neturintį tikėjimo“. „Tada jau nebežinome nei iš kur atsiradome. Gal esame ištraukti iš konservų dėžutės?“, - ironizavo R. Petravičius.

Abejoti verčia tyrimo vieta - JAV

Nutukimo chirurgas Almantas Maleckas, išgirdęs „Vakarų Lietuvos medicinos“ klausimus, nepatingėjo pats panaršyti internete ir originalo kalba pasiskaityti apie minimą tyrimą, nes nė už ką negalėjo patikėti, kad vienintelis veiksnys – bažnyčios lankymas – galėtų būti nutukimo rizikos veiksnys.

Chirurgo teigimu, tai, kad tiriamieji stebėti 18 metų, leistų tyrimą laikyti moksliniu bei jo išvadas pagrįstomis, bet vien tyrimo geografinė vieta – JAV – verčia tuo abejoti. „Amerikoje nutukęs bemaž kas antras suaugęs žmogus, todėl nemanau, kad JAV yra reprezentatyvi tokiam tyrimui. Vertėtų tyrimą atlikti kuo įvairesnėse kultūriškai šalyse“, - sakė A. Maleckas. Panagrinėjęs cituojamo mokslinio tyrimo medžiagą atkreipė dėmesį į statistiškai reikšmingus tiriamųjų skirtumus. "Visų pirma, tarp dažniau lankiusiųjų bažnyčią daugiau buvo juodaodžių, o ši rasė apskritai yra labiau linkusi į nutukimą", - aiškino chirurgas.

Jo teigimu, pirmajai grupei priklausė ženkliai daugiau moterų. Tiesa, gydytojas sakė nežinąs, kaip nutukimo rizika tarp lyčių pasiskirsto Amerikoje, bet bent jau Lietuvoje prieš 20 metų moterys turėjo didesnę nutukimo riziką nei vyrai. Tyrimo rezultatai atskleidė ir tai, kad tarp dažniau lankiusiųjų bažnyčią didžiąją dalį tiriamųjų sudarė baigusieji koledžą, o ne aukštąją mokyklą. 

Lemia ne dvasingumas, o genai

„Aš pats asmeniškai manau, kad nutukimą labiausiai lemia genai. Paskutinieji moksliniai tyrimai patvirtina, kad genetika įtakos turi net 80 proc. nutukusiųjų, ir tik 20 proc. – socialinė ir kultūrinė aplinka, - kalbėjo A. Maleckas. – O kalbant apie nutukimo ir dvasingumo ryšį visų pirma reiktų apibrėžti, kas tai yra dvasingumas. Ar bažnyčios lankymas jį ir atspindi? Manyčiau, kad žmonės, kurie daugiau skaito (be abejo, ne popsinę literatūrą), apmąsto gyvenimą, būtį, apskritai yra labiau tolerantiški gyvenimui ir aplinkiniams. Nutukęs žmogus nėra tolerantiškas savo atžvilgiu – todėl ir kreipiasi pagalbos“.

Kita vertus, chirurgas pabrėžė, kad susiduria tik su specifine nutukusiųjų grupe – kurie į jį kreipiasi dėl operacijos. Tad kalbėti bendrai apie nutukusius žmones negalįs.

Gydytojas įžvelgė tik vieną bendrą nutukusių savo pacientų savybę – linksmumą: „Nutukę žmonės yra linksmesni. Galbūt jie tokiu būdu kompensuoja savo trūkumus? Kita vertus, tam įtakos turi riebalų hormonas leptinas“.

Apie nutukimą - Šventajame Rašte

O ką apie nutukimą ir neteisingus mitybos įpročius sako tikinčiųjų autoritetas - Šventasis Raštas? Mato evangelijoje nutukimas pateikiamas kaip dvasinio aklumo simbolis: "Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitos tautos širdis aptuko".

Apaštalas Paulius savo laiškuose persivalgymą gretina su kitomis nuodėmėmis:  „Kaip dieną elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo“ (laiškas romiečiams); „Kūno darbai žinomi: tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės“ (laiškams galatams). Apie susivaldymą prie stalo rašoma ir Senajame testamente: „Jeigu esi besotis, dėk peilį sau prie gerklės! Netrokšk valdovo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas“;  „Negera valgyti per daug medaus nė ieškoti vis didesnės garbės“ (Patarlių knyga).

Apie mitybos įpročius Biblija kalba ir daugiau: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“ (Apaštalo Pauliaus pirmas laiškas korintiečiams); „Vienas įsitikinęs, kad jam valia viską valgyti,  silpnasis valgo tiktai daržoves. Kuris valgo, tegul neniekina nevalgančio, o kuris nevalgo, tegul neteisia valgančio, nes ir jį priėmė Dievas“ (laiškas romiečiams).

Susivaldymas valgant gretinamas su dvasingumu: „Tačiau dabar, - tai Viešpaties žodis, - grįžkite pas mane visa savo širdimi, pasninku, verksmu ir raudojimu“ (Pranašo Joelio knyga).

 Ligita Sinušienė

 ligita@vlmedicina.lt

 Šaltinis: Feinstein et al. Cardiovascular Disease Epidemiology and Prevention and Nutrition, Physical Activity and Metabolism 2011 Conference, Atlanta, 23.3.2011, Poster MP016