Gimdymas namuose: pasirinkimo laisvė ar neatsakingumas?

Lietuvoje gimdymas namų sąlygomis vis dar nepalaikomas teisiškai ir kelia nesibaigiančias diskusijas tarp gimdymo ne ligoninėje šalininkų ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau vis daugiau moterų ryžtasi išbandyti gimdymą namuose be kvalifikuoto mediko priežiūros. Taigi kas skatina moteris nepaisyti gimdymo namuose keliamos rizikos ir sutikti į pasaulį ateinantį kūdikį ramioje namų aplinkoje?

Gimdymas ne ligoninėje – tai gimdymas namuose ar natūralaus gimdymo centre, tačiau viskas turi būti organizuojama su specialisto priežiūra. Net ir valstybėse, kuriose gimdymas ne ligoninėje yra oficialiai įteisintas, moteriai leidimą suteikia specialistas, kuris visą moters nėštumo periodą prižiūri ją, lankosi šeimos namuose ir įvertina psichologinę poros būseną.

Pribuvėjos statusas

Apsisprendžiant dėl gimdymo namuose ar ligoninėje, svarbus vaidmuo tenka gimdymą priimančiam asmeniui. Kokie specialistai padeda gimdyvėms? Akušeris – akušerijos specialistas, priimantis gimdymą ligoninėje. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja dviejų rangų akušerijos specialistai: akušeriai ir gydytojai akušeriai ginekologai. Tuo tarpu pribuvėja – yra moteris, kuri padeda gimdyvei namuose. Tačiau Lietuvoje šis terminas neapima medicininio išsilavinimo, o ir pats reiškinys beveik išnykęs.

Kitose Europos valstybėse termino pribuvėja reikšmė yra gerokai platesnė, dažnai papildyta medicininiu turiniu. Taip pat yra vartojamas gydytojo ginekologo terminas. Pavyzdžiui, JAV ligoninėje praktikuojanti pribuvėja vadinama nurse-midwife, o laisvai už stacionaro ribų praktikuojanti pribuvėja – direct-entry midwife. Pastarosios pagal savo išsilavinimo ir praktikos pobūdį dar skiriamos į sertifikuotas profesionalias pribuvėjas (certified professional midwife), licencijuotas pribuvėjas (licensed midwife), pribuvėjas nespecialistes (lay midwife).

Lietuvoje gimdyvėms padedančias pribuvėjas galėtume priskirti prie JAV klasifikuojamų pribuvėjų-ne specialisčių. Tai moterys, žinias ir patirtį sukaupusios savarankiškai. Tačiau tai dar nereiškia, jog pribuvėjų žinių bagažas yra menkesnis už turinčių medicininį išsilavinimą. Lietuvoje pribuvėjystė pradėjo sparčiai nykti XX a. pradžioje, kai gimdymus pradėta priiminėti ligoninėse, o ne namų aplinkoje. XX a. viduryje jau beveik visi gimdymai buvo priimami akušerijos specialistų stacionaruose. Vis dėlto XX a. pabaigoje, atkūrus nepriklausomybę, pribuvėjos terminas vėl pradėtas vartoti, sutinkama vis daugiau šeimų, propaguojančių gimdymus namų sąlygomis. Tačiau kol kas pribuvėjystė Lietuvoje nėra įteisinta įstatymų ir dažnai laikoma, jog šis reiškinys peržengia visuomenės normas.

Užsienio valstybių patirtis

Gimdymas ne ligoninėje yra įteisintas JAV, Kanadoje, Australijoje, Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir daugelyje kitų valstybių. Taip pat kai kuriose valstybėse gimdymas namuose yra netgi skatinamas, pavyzdžiui, Olandijoje. Galima netgi sakyti, kad valstybei tai paprasčiausiai pigiau, nes sutaupomos ligoninėms išlaikyti skirtos lėšos. Olandijoje net iki 30 proc. moterų renkasi gimdymą namuose. Jungtinėje Karalystėje toks gimdymo būdas taip pat skatinamas, o medikai suteikia pagalbą netgi esant žinomam rizikos atvejui. Šveicarijoje gimdymas namuose ar mažuose gimdymo centruose yra apmokamas iš ligonių kasų.

Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu daugėja gimdymų namuose. Būsima gimdyvė gali užsisakyti pribuvėją, kuri bendrauja ir prižiūri ją nuo dvyliktos nėštumo savaitės. Jei pribuvėja įtaria nėštumo komplikacijas, gimdyvei yra suteikiama medicininė kvalifikuoto gydytojo priežiūra. Bet kokiu atveju yra gerbiamas moters pasirinkimas, todėl valstybė kaip galėdama stengiasi padėti.

Daugelyje valstybių, pavyzdžiui, Norvegijoje, veikia natūralaus gimdymo centrai, kuriuose gimdoma be medicininės įrangos, tik prižiūrint specialistams. Tokiuose centruose yra sukuriama jauki, raminanti, namus primenanti aplinka, šeimai suteikiama pasirinkimo laisvė dėl tolimesnio vaiko auginimo aspektų, pavyzdžiui, dėl skiepų ir kt.

Vengrijoje 2010 metais įvyko gimdymo namuose revoliucija. Besilaukianti Vengrijos gyventoja Ternovszky kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą skųsdamasi, jog jos teisė į privatų gyvenimą yra pažeidžiama – galimybė rinktis gimdyti namuose ribojama, kadangi Vengrijos teisės aktai, numatydami dideles sankcijas, atgraso akušeres teikti pagalbą gimdyvėms namuose. Teismas nusprendė, kad pareiškėja, kaip ir kiekviena moteris, turi teisę nuspręsti gimdyti namuose. Valstybė, nustatydama teisinį reguliavimą, kuriuo nepagrįstai apsunkinamas teisės gimdyti namuose realizavimas, pažeidžia Konvencijos privataus gyvenimo nuostatas. Be to, Teismas pabrėžė, kad teisė pasirinkti gimdymo vietą apima teisę gauti profesionalaus mediko pagalbą. Taigi nuo šios bylos Vengrijoje prasidėjo gimdymų namuose revoliucija ir gimdymas ne ligoninėje buvo įteisintas.

Gimdymas ne ligoninėje: privalumai ir trūkumai

Moterys, gimdžiusios namuose ar natūralaus gimdymo centruose, gali įvardinti nemažai tokio gimdymo privalumų. Pirmiausia sukurta jauki aplinka raminančiai nuteikia motiną, šeimą ir naujagimį. Gimdant ne ligoninėje moters asmeninė erdvė nėra pažeidžiama nuolatinių ligoninės specialistų patikrinimų, nereikia laikytis nepažįstamų žmonių jai primestų taisyklių. Visas gimdymo namuose procesas nėra suplanuotas ar skubinamas, orientuojamasi tik į motinos pojūčius. Tokiu būdu patiriama mažiau streso.

Kaip jau minėta, Lietuvoje gimdymas ne ligoninėje nėra įteisintas, tačiau toks gimdymo būdas nėra ir draudžiamas. Dėl to galima sutikti moterų, kurios pasiryžta gimdyti namuose be kvalifikuoto mediko priežiūros. Taigi gresiančią riziką, gimdant be mediko priežiūros, galima įvardinti kaip vieną diždiausių gimdymo ne ligoninėje trūkumų. Atsiradus komplikacijoms gimdymo metu gali prireikti kvalifikuotų medikų pagalbos ir medicininės įrangos. Dėl to, gimdant namuose, reikia būti pasiruošus skubiai vykti į ligoninę.

Gimdymo stacionaruose šalininkai įsitikinę, jog net gimdymą namuose prižiūrint medicininį išsilavinimą turinčiam specialistui, išlieka gana didelė rizika tokio gimdymo nesėkmei. Kartais gimdymo komplikacijas sunku nustatyti iš anksto, pavyzdžiui, iš pradžių gimdymo sąrėmiai vyksta sklandžiai, tačiau tik po kurio laiko kardiografo pagalba pastebima, jog blogėja kūdikio būklė, nes jo kaklą yra apsivijusi virkštelė. Tokiu atveju moterį reikia skubiai operuoti, kad būtų išgelbėta naujagimio gyvybė. Jei tai įvyktų namuose, mažai tikėtina, jog komplikacija būtų laiku pašalinta.

Pastaruoju metu daugėja šeimų, pasirenkančių natūralų gimdymą namuose, savoje ar pažįstamoje aplinkoje, vis daugiau valstybių įteisina tokį gimdymo būdą, o susidomėjimas šiuo reiškiniu tendencingai stiprėja ir kelia diskusijas valstybėse, kuriose gimdymas ne ligoninėje yra neįteisintas. Gimdymo namuose šalininkai, suvokdami vaiko gimimą kaip normalų fiziologinį procesą, o ne kaip ligą, teigia, jog kol mama ir vaikas neturi jokių medicininių problemų, galima be baimės rinktis gimdymą namuose.

Aura Mažuolytė