A. Nobeliui epilepsija nesutrukdė pasiekti mokslo aukštumų, bet šia liga sergantieji Lietuvoje diskriminuojami (papildytas)

 2012 m. Vasario 22 d., Trečiadienis

Džordžas Baironas, Piotras Čaikovskis, Gustavas Floberas, Moljeras, Alfredas Nobelis, Nikolas Paganinis – visi jie sirgo epilepsija ir nė vienam iš jų ši diagnozė nesutrukdė pasiekti aukštumų mokslo ar meno srityse. Deja, šiandien sergantys šia liga mūsų šalies gyventojai kai kuriose srityse jaučiasi labiausiai diskriminuojami – tvirtina Lietuvos epilepsija sergančiųjų integracijos asociacijos (LESIA) prezidentė Danutė Murauskaitė. 

Yra žinoma garsių menininkų ir mokslininkų, kuriems epilepsija nesutrukdė tapti genijais, bet Lietuvoje du trečdaliai tokių ligonių net neturi profesinio išsilavinimo. Ligitos Sinušienės nuotr.

Vis dar gajūs mitai

Pasaulyje epilepsija serga apie 50 milijonų žmonių, Europoje – apie 6 milijonus, Lietuvoje ši liga diagnozuota per 20 tūkstančių žmonių. „Epilepsija pasireiškia priepuolių metu, o tarp priepuolių šie žmonės visai nesiskiria nuo kitų ir yra sveiki, – sako LESIA prezidentė D. Murauskaitė. – Ištikęs priepuolis sergančiajam sukelia diskomfortą ir gėdijimąsi savo ligos, o aplinkiniams – išgąstį, nes jie nežino, kaip padėti. Taip atsiranda abipusė baimė – vadinama stigma, kuri sergantįjį veda į atskirtį nuo visuomenės, o aplinkinus skatina jo šalintis“. 

Kodėl XXI amžiuje kyla toks nesusipratimas? „Tai istorinis palikimas, – sako portalo pašnekovė. – Juk sovietmečiu epilepsija buvo laikoma psichine liga ir visi tokie ligoniai buvo izoliuojami nuo visuomenės. Tik nepriklausomybės metais ji įvardinta teisingai – neurologinė smegenų liga, ir pacientai su šia diagnoze pradėti siųsti pas neurologus. Dabar epilepsija sergantieji gauna ambulatorinį gydymą, medikamentus, kurie skiriami visame pasaulyje, esant tokiai diagnozei – šito mes pasiekėme per dvidešimt metų“.

Tačiau problemų tebėra. Prieš kelerius metus LESIA atlikti tyrimai atskleidė, kad daugiau nei pusė iš tūkstančio suaugusiųjų Lietuvoje nežino, kad epilepsija yra neurologinė liga, o tiek pat vaikų, paklausti, ar draugautų su epilepsija sergančiu bendraamžiu, atsakė: „Nežinau“ arba „Ne“. „Vadinasi, didžioji visuomenės dalis mažai informuota apie  epilepsiją, todėl reikia skleisti informaciją, bet tam reikalingi pinigai“, – sako asociacijos vadovė.

Kaip pasireiškia diskriminacija?

D. Murauskaitės teigimu, apie 60 proc. sergančiųjų epilepsija neturi profesinio išsilavinimo, vos keli procentai yra baigę aukštąsias mokyklas. „Tai leidžia manyti ir sakyti, kad švietimo sistema šiuos asmenis diskriminuoja, nors sergantiesiems epilepsija nereikia specialiai pritaikyti aplinkos. Jiems pakanka pakantumo, draugiškumo, tolerancijos. Pavyzdžiui, atsakinėjant tegu mokytojai leidžia jiems ilgiau pagalvoti, neegzaminuoja jų kartu su kitais, nukritus suteikia pagalbą, o praėjus priepuoliui neprimena, kas nutiko, leidžia pailsėti, negąsdina blogais pavyzdžiais“, – kalbėjo LESIA prezidentė. 

D. Murauskaitė pasakojo, kad kai kuriose šalies savivaldybėse atlikti tyrimai parodė, jog susiduriama su dideliais sunkumais epilepsija sergančiajam norint patekti į ugdymo įstaigą, ne visi mokytojai žino, kaip elgtis su tokiu vaiku. Tačiau pašnekovė pasidžiaugė, kad Švietimo ir mokslo ministerija jau įtraukė į švietimo programą specialų pedagogų apmokymą, kaip ugdyti šia liga sergančius vaikus.

Žemas sergančiųjų išsilavinimas iššaukia ir kitą – įsidarbinimo – problemą. Tik apie 19 proc. epilepsija sergančiųjų

Puslapiai: 1 2 3
Kategorija Dienos straipsnis | Žymos: , , , , , , |

Facebook komentarai

Palikite atsiliepimą

Skaityti komentarus

Slaugos mokslininkas – prabanga Lietuvos ligoninėms ar poreikis?

Viena iš priemonių kelti slaugos paslaugų kokybę – vykdyti ir praktiškai taikyti šios srities mokslinius tyrimus. Tačiau, neminint kitų problemų, net ne visi Lietuvos gydymo įstaigų administracijos darbuotojai suvokia tokių tyrimų būtinybę. Yra ir tokių, kuriems atrodo, jog slaugos praktika ir mokslas jau išsisėmė – pakanka kruopščiai laikytis to, kas jau seniai žinoma. Kiti aukštesnę [...]

Maisto papildai: kliūtis ar atviras kelias vėžiui?

  Maisto papildai užkerta kelią vėžiui ar, priešingai, gali sąlygoti šios sunkios ligos atsiradimą? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai nuolat ieško, atlikdami įvairius klinikinius tyrimus ir sudaužydami į šipulius pernelyg optimistinį požiūrį į šiuos maisto produktus, kuriems taip norima priskirti gydomųjų savybių.
 Kur kas geriau – daržovės
 Praėjusią savaitę straipsnyje „Jautrių“ prekių sąraše – maisto papildai, [...]

Įstatymas gina pacientus, o kas gina slaugytojus? (4)

Šį rytą į kalėjimo kamerą uždaromi trys Šiaulių psichiatrijos ligoninės slaugytojai, teismo pripažinti žiauriai sumušę bejėgį pacientą. Šalies slaugytojai vieningai tvirtina – neįmanoma, kad tokią profesiją pasirinkęs žmogus smurtautų. Atvirkščiai, psichiatrinių ligoninių darbuotojai kone kasdien susiduria su ligonių agresija. Tačiau įstatymai gina pacientus, o slaugytojams belieka gintis patiems. 
Neįmanoma
„Taip negali būti ir taip nėra“, – paklaustas, [...]

Po dvejų metų bylinėjimosi medikė grąžinta į darbą

Po dvejų priverstinės pravaikštos metų Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) nutartimi grąžinama į darbą. Užsitęsusi istorija leidžia iš arčiau pažvelgti ne tik į profesinių sąjungų aktyvistų ir darbdavių santykius Lietuvoje, bet ir į viešųjų gydymo įstaigų valdymo problemas.
 „Manau, kad brutaliam smurtui galima pasipriešinti. Darbdavys išmetė mane [...]

Slaugytojams – ne tik baltas chalatas, bet ir moksliukų akiniai (7)

Kelis šimtmečius buvo įprasta manyti, kad slaugytojai yra švelnūs globėjai, gydytojo paskyrimu pacientams nešiojantys vaistus, švirkštus ir tvarsliavas. Ilgainiui ir pačių slaugytojų, ir visuomenės požiūris į šią specialybę kito. Dabar slaugytojai Lietuvoje vis aktyviau įeina į naują – mokslo – sferą ir tampa magistrais ar net daktarais. O netrukus jų gali ir patrigubėti, nes Lietuvos [...]

Afrika alsuojantis lietuvis apie išlikimo jausmą gamtoje

Afrikos kultūros ir kalbų tyrinėtojas Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Gediminas Degėsys yra matęs daug pasaulio. Ne tik todėl, kad yra lankęsis daugelyje Europos ir Afrikos šalių, bet ir todėl, kad tose šalyse sugeba susikalbėti vietinių žmonių kalbomis. 31-erių poliglotas per savo keliones sukaupė patirties, kuri ir jam pačiam padeda gyventi sveikai – ne tik [...]

Sveikatos apsaugos ministras nemąsto apie Lietuvos sveikatos priežiūros įvertinimą

Tapti Europos sveikatos priežiūros čempionu – Lietuvoje tai, matyt, skamba kaip utopijų utopija. Kitą savaitę Briuselyje bus paskelbta, kokia valstybė juo tapo, bet Lietuva šiuo įvykiu nelabai tesidomi. „Joks ministras į tuos apdovanojimus nevažiavo ir dabar nesiruošia“, –  sakė SAM atstovė spaudai, paklausta, kokiomis nuotaikomis ministerijoje laukiama Europos sveikatos vartojimo indekso.
 Tarptautinis įvertinimas
 Gegužės 15 d. [...]

Strateginis visuomenės tikslas turi būti paauglių gyvensenos formavimas

Nesunku suvokti, kad didžiosios socialinės sistemos negali būti visiškai ir noriai finansuojamos iš valstybės biudžeto ateityje. Švietimas, sveikata, socialinė parama – visos jos reikalauja labai daug pinigų ir neturi plėtros ribų. Galima dar prisiminti kariuomenę ar administraciją. Kitaip sakant, kiek duosi – tiek išleis.
 Kam skirti prioritetą?
Tačiau galima, tikriau ir reikia, žiūrėti kitaip. Kokie yra [...]