Sukaupti 23 mln. Lt – neprofesionaliojo “Snoro” kliento Klaipėdos Jūrininkų ligoninės fokusas?(32)

Lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus banko „Snoras“ bankrotą, įvykiai Klaipėdos jūrininkų ligoninėje (KJL) pradėjo klostytis žaibišku greičiu. Taip greitai, kad vos į teismą atidavusi vieną bylą, kurioje figūravo minėtoji gydymo įstaiga, Specialiųjų tyrimų tarnyba netruko pradėti naują tyrimą. Tik šįkart ne ieškodama kokio eilinio darbuotojo, kad ir juristo, kaltės, o aiškindamasi, ar kartais savo įgaliojimuose nepasiklydo ligoninės vadovas Jonas Sąlyga, be jokio konkurso padėjęs 5 mln. litų į banką, jau tada bent kiek daugiau apie investicijas susivokiantiems ekonomistams kėlusį nepasitikėjimą siūlomomis perpus didesnėmis palūkanomis nei konkurentų. O įstaiga, neoficialaus šaltinio duomenimis,  pradėjo pirktis naujos aparatūros bei kitokios medicininės įrangos, siekdama ištuštinti sąskaitas kituose bankuose, kuriuose gulėjo tik jai vienai žinomi 18 mln. Lt.

Reklama

 Lėšų banke forma – „mokamos paslaugos“

Labai lėtai rutuliojosi J. Sąlygos paaiškinimai Seimo  Antikorupcijos komisijai, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) bei žiniasklaidai. Nors dar tą pačią lapkričio 16-ąją dieną sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė paprašė KJL informacijos apie indėlius ir sąskaitas “Snoro” bei kituose bankuose, J. Sąlyga, nors ir sureaguoja operatyviai, nelaukdamas rytojaus, paaiškinimus pateikia labai jau neišsamius. Esą “Snore” KJL einamojoje sąskaitoje padėta 1 mln. 192 tūkst. 993,4 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, kita jų dalis – 336 tūkst. 750,38 Lt ir 1,5 mln. Lt – padėti kaip indėliai, tačiau indėlių forma nėra nurodoma (1 nuotr. - spausti ant nuotraukos, kad padidėtų).

 Finansininkus turėtų sudominti naujas J. Sąlygos terminas – „mokamos paslaugos“, kuriomis jis įvardija 4,5 mln. Lt. Kadangi jokia pinigų laikymo banke forma bent jau iki tol nebuvo vadinama mokamomis paslaugomis, galima teigti, jog nuo pat „Snoro“ skandalo pradžios KJL vadovas akivaizdžiai vengė nurodyti, kokia forma tame banke buvo laikomi jo vadovaujamos įstaigos pinigai.

Lapkritį J. Sąlyga gal dar bijojo pripažinti, kad tai buvo indėlis, nes jam padėti ligoninė nebuvo skelbusi jokio konkurso. Tačiau dabar žinome, kad realybė buvo dar baisesnė – KJL neteisėta tvarka į „Snorą“ pasidėjo ne indėlį, o atidavė milijonus už niekinį popieriuką – tik indėlio sertifikatą, o ne indėlį.

Ironiška, kad iki tol banke „Snoras“ padėjusiai ne vieną terminuotą indėlį, vos įsigijusiai nevertingą indėlio sertifikatą ligoninei rugpjūčio 9 d. „Snoras“ suteikė neprofesionalaus kliento kategoriją, tai yra neturinčio „pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti ir tinkamai įvertinti su tuo susijusią riziką“.

Pirmąjį indėlio sertifikatą už 2 mln. Lt,  patvirtintą ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai Algirdo Liutkaus parašu, KJL įsigijo praėjusių metų rugpjūčio 9 d., antrąjį – spalio 28 d. už 3 mln. Lt, kurį pirkdamas savo parašą padėjo jau įstaigos vadovas J. Sąlyga.  „Snoro“ banke ligoninė turėjo ir terminuotą 1 mln. Lt indėlį, kurio  terminas turėjęs pasibaigti visai baigiantis metams – gruodžio 29 d.

Šias sumas sudėję gauname 6 mln. Lt sumą, kurią gruodžio 7 dieną nurodė tuometinis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis. Tačiau trečiadienį jis „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog dabar kalbama, regis, apie milijonu mažesnę sumą.

Atsakomybę bandė primesti buhalterei

Nors dar lapkričio viduryje J.Sąlyga aiškinosi SAM apie savo indėlius ir sąskaitas „Snore“, vos po trijų savaičių, gruodžio 7 d. „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbintas tikino nieko apie juos nežinąs. „Visas sutartis laiko vyriausioji buhalterė“, - tada sakė gydytojas.

Neprabėgus nė savaitei, gruodžio 12 d., minima buhalterė Janina Kidikienė, šioje įstaigoje išdirbusi beveik penkerius metus, J. Sąlygos paprašoma rašyti pasiaiškinimą, kuriame privalanti nurodyti, kokios KJL sutartys pasirašytos su “Snoro” banku, kas inicijavo tų sutarčių rengimą ir pateikimą Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovybei pasirašyti. Įstaigos vadovas buhalterės taip pat teiravosi, kokiais teisės aktais remiantis ir kieno sprendimu buvo priimtas sprendimas pasirinkti  būtent banką “Snoras”.

  Pavaldinė nesirengė nuolankiai pasiaiškinti, kodėl vykdžiusi valdžios nurodymus. „Juk visiems suprantama, kieno iniciatyva priimami tokie sprendimai“, - trečiadienį portalui sakė moteris. O gruodį savo viršininkui J. Kidikienė gražiai paaiškino - ne pasiaiškino: “Nesuprantu 2011-12-12 rašto Nr. 12-2213 antraštės “Dėl reikalavimo pasiaiškinti“, nes negavau jokio tarnybinio pranešimo ir nepadariau jokio pažeidimo, dėl ko turėčiau aiškintis“.

Buvusi KJL buhalterė J. Kidikienė: „Sutartys mane pasiekia per dokumentų programą “Kantorius”, negaliu atsakyti, kas iniciavo šių sutarčių rengimą ir pateikimą, bet pagal parašus, manau, kad tai vyriausias gydytojas J. Sąlyga.”

 Išdėsčiusi, kada ir kokio dydžio indėliai padėti į „Snorą“ bei įsigyti sertifikatai, paskutiniu teiginiu buhalterė užveria bet kokias galimybes vadovui pasinaudoti jos pareigybe, bandant atsikratyti savos atsakomybės: „Sutartys mane pasiekia per dokumentų programą “Kantorius”, negaliu atsakyti, kas iniciavo šių sutarčių rengimą ir pateikimą, bet pagal parašus, manau, kad tai vyriausias gydytojas J. Sąlyga.”

Nepaminėjo 18 mln. Lt

Atsakydamas SAM apie kituose bankuose laikomus KJL indėlius, J.Sąlyga, atrodo, galimai nuslėpė dar beveik 18 mln. Lt, nes nurodė tik kelis nedidukus indėlius. Tačiau, „Vakarų Lietuvos medicinos“ žiniomis, tuo metu ligoninė ne tik buvo neteisėtai ir be Stebėtojų tarybos žinios įsigijusi indėlių sertifikatų už  5 milijonus litų, bet, sudėjus sąskaitas bei indėlius kituose bankuose,  iš viso turėjo sukaupusi kone 23 mln. Lt. Praėjusių metų pradžioje įvairiuose bankuose KJL turėjo 11,4 mln. Lt, ligoninės kasoje – 5, 7 mln. Lt. Tai iliustruoja bankų ataskaitos kopija.

Bendra indėlių suma (litais ir eurais) sudarė 22 mln. 966 tūkst. 189 Lt.

Nuo visos šios sumos mėnesinė palūkanų suma siekė 61 tūkst. Lt, o  per metus tai būtų sudarę beveik tris ketvirčius milijono – 732 tūkst. Lt.

Stebėtojų tarybos pirmininkas Valerijonas Bernotas portalui sakė nežinantis, kiek ligoninė iš viso įvairiuose bankuose laikė pinigų. Politikas tik paaiškino, kad po praėjusią savaitę vykusio Stebėtojų tarybos susirinkimo, kuriame J. Sąlyga atsakęs į visus stebėtojų klausimus, buvo paminėti, „rodos, keturi bankai“ (portalo žiniomis, jų buvo aštuoni).

„Buvo tik užduotas klausimas, ar ligoninė nelaikė visų pinigų viename banke. O sumų mes neklausėme, - sakė V. Bernotas.  - Mums po susirinkimo jau viskas aišku. Ir nereikia dabar pulti vien šitos ligoninės, nes „Snoras“ apgavo daugelį įmonių ir daugelį žmonių. Todėl KJL rengiasi banką paduoti į teismą“, - pabrėžė V. Bernotas.

Ar įstaigos vadovas pripažįsta, kad per jo aplaidumą ligoninė prarado pinigus? „Todėl ir kreipsis į teismą“, - pakartojo pašnekovas.

O tų „visiškai aiškių atsakymų“ teirautis politikas pasiūlė paties ligoninės vadovo – pas jį likęs ir susirinkimo protokolas. Tačiau trečiadienį jau darbui einant į pabaigą šnekintas J. Sąlyga atsakė esąs ne savo kabinete, kitą dieną išvyksiąs į Vilnių, tad atsakysiąs tik į „Vakarų Lietuvos medicinos“ raštu pateiktus klausimus penktadienį.

Viceministrė neatvyko

V. Bernoto minėtame susirinkime dalyvavo visa Stebėtojų taryba, išskyrus svarbiausią narį, atstovaujantį ligoninės steigėjui – sveikatos apsaugos viceministrę Janiną Kumpienę. Kodėl? „Juk viceministrė labai užsiėmusi“, - pažymėjo V. Bernotas.

  Tad jo ir teiraujamės, ar toji dar gruodį J. Kumpienės minėtoji abstrakti gydymo įstaiga, kurios dėka ministerija susidomėjo beprecedentiniu atveju, kai viešoji įstaiga įsigijo indėlio sertifikatą, ir yra mūsų minima KJL. Atsakydamas politikas patvirtina – taip, tai esanti J. Sąlygos vadovaujama ligoninė.

Susirinkime nedalyvavo ir vyriausioji buhalterė J. Kidikienė, bet jau dėl labai aiškių priežasčių. Nuo šių metų sausio 2 d. ji nebedirba KJL.  “Vakarų Lietuvos medicinai” ji pati lakoniškai paaiškino – išėjo abipusiu sutarimu. Kitą dieną moteris įsidarbino Klaipėdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje. “Man iki pensijos liko 23 mėnesiai, noriu juos ramiai išdirbti, o teisę išeiti iš darbo aš turiu”, - portalui savo sprendimą grindė J. Kidikienė, nenorėjusi veltis į detales.

Paprašyta išsakyti savo požiūrį į ligoninės investicijas, moteris glaustai teatsakė: “Dabar man susidaro įspūdis, kad šalia esantys žmonės žinojo gal mažiausiai”.

STT tiria, ar vadovas nesiekė naudos

Kol neturime J. Sąlygos atsakymų, šioje precedento neturinčioje istorijoje žinomas tik vienas faktas – indėlių sertifikatai pirkti be konkursų. Bent jau tai „Vakarų Lietuvos medicinai“ patvirtino K. Komskis, buvęs Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

„Sutarčių su „Snoru“ turėjo daug šalies gydymo įstaigų, ligoninių, bet visos jos banke turėjo tik sąskaitas, nė viena nelaikė terminuotų indėlių, kaip KJL“, - sakė portalo pašnekovas. Todėl, jo teigimu, STT ir susidomėjo šia istorija.

„Tiriama, ar vadovas iš šių sandėrių neturėjo asmeninės naudos. Jei bus įrodyta, kad savo padėtimi jis nepiktnaudžiavo ir naudos neturėjo, gal pakaks ir administracinės nuobaudos, priešingu atveju gali grėsti baudžiamoji atsakomybė“, - tvirtino buvęs Antikorupcijos komisijos pirmininkas. Ar tai reiškia, jog STT aiškinsis ir J. Sąlygos asmeninio turto pagrindimą? „Kadangi tyrimą atlieka STT, o ji tai daro tik su prokuroro leidimu, vadinasi, kontroliuoja viską. Tad ir tirti turėtų viską“, - sakė K. Komskis.

Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Palmira Martinkienė portalą tikino, jog STT vykdomas tyrimas tebėra pradinės stadijos: „Medžiaga dar tik renkama, o kaltinimai niekam dar nėra pateikti“.  Tyrimas vykdomas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriuje.

O ką Antikorupcijos komisijos narys mano apie ligoninės sukauptus 23 mln. Lt? „Manau, kad taupyti ir neišlaidauti – puiku. Ir tokią sumą per laiką ligoninė tikrai galėjo sukaupti, - kalbėjo K. Komskis. – O yra ligoninių, kurios dirba nuostolingai“.

Tačiau dabartinio pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė yra kiek kitokios nuomonės. Portalui pasidomėjus, ar, jos manymu, tokiu būdu negalėjo būti nutekinamos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, atsakė: „Visaip gali būti, bet dar nieko nežinome. Kyla klausimas, iš kur tokia didžiulė suma ligoninės sąskaitose, bet kol neturime faktų, nieko negaliu sakyti. Pirmą kartą iš jūsų girdžiu tokią informaciją, o išsiaiškinti tiesą reikalingas tyrimas“.

Parlamentarė portalą informavo, kad KJL finansine istorija pasidomėti nuo ketvirtadienio paskirta Antikorupcijos komisijos darbo grupei, vadovaujamai Sauliaus Bucevičiaus.

Fokusas?

Ekonomistė Aušra Maldeikienė sako atmetanti galimybę, kad tokiu būdu įstaiga galėtų panaudoti europinius pinigus, nes jie išmokami už jau atliktus darbus. Tačiau moterį labai stebino žinia, kad viešoji įstaiga galėjo būti sukaupusi 23 mln. Lt – tiek, kiek siekia jos metinė apyvarta.

„Man tai protu nesuvokiama, skamba kaip koks fokusas, totali nesąmonė. Iš ko tuomet ji gyveno? Juk valstybė nėra tokia turtinga, kad šitokius pinigus dalintų. Tuomet peršasi mintis, kad gal nebuvo atliekamos kažkokios privalomos funkcijos. Tai absurdiška, jei, pavyzdžiui, gydytojams nebuvo mokami atlyginimai, o PSDF lėšos laikomos banke, kad augintų procentus. O jei tai kitokios lėšos, kaip ekonomistė, visai nesuvokiu, kas gali būti jų šaltinis. Juk ligoninė – ne ta įstaiga, kur gaminami pinigai. Be abejo, ji teikia ir mokamų paslaugų, bet juk ne milijonieriai joje kasdien operuojasi. Kaip ekonomistė, manau, kad tokia įstaiga galėtų sukaupti nebent labai kuklias sumas, daugiausia gal kokį milijoną, bet ir nelaikyti jo visus metus“, - svarstė A. Maldeikienė, pabrėžusi, jog neturėdama konkrečių faktų, dalijasi tik pamąstymais.

„Vakarų Lietuvos medicina“ pasidomėjo, kiek pajėgi per metus sukaupti lėšų Respublikinė Klaipėdos ligoninė. Vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko teigimu, daugių daugiausia – nuo 1,5 mln. iki 1,7 mln. Lt. „Jei prireikia, pavyzdžiui, naujai aparatūrai, už mokamas paslaugas surinktas lėšas padedame į sąskaitą banke tam laikotarpiui, kai jau galėsime sumokėti už prekę. Per 3-6 mėnesius vis tiek užauga kažkoks procentas“, - kalbėjo gydytojas.

Kaip ligoninės vadovas vertintų faktą, kad analogiška įstaiga sugebėjo sukaupti net 23 mln. Lt? „Man tai atrodo fantastiški skaičiai, net 15 mln., net 10 mln. Lt neįmanoma sukaupti, - stebėjosi R. Sakalauskas. – Mane tokios sumos kažkodėl šokiruoja“.