Labai stebina, kodėl ir kam galėjo kilti tokia mintis dėl priverstinio įdarbinimo po rezidentūros studijų. Juk Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad dėl gydytojų emigracijos problemos nėra, išvyksta mažiau nei 3 procentai, tačiau vis tiek atsiranda tokių pasiūlymų.
Problema sprendžiama ne nuo to galo
Lietuvos gydytojų rengimo sistema jau pati savaime užprogramuoja šią problemą. Juk jau daugiau kaip 20 metų gydytojų rengimas – rezidentūra yra sukoncentruota universitetų ir universitetinių ligoninių rankose, tad stebėtis čia nėra ko. Ilgus metus prabuvęs universiteto klinikoje retas kuris rezidentas nori grįžti į regionus.
Manau, kad problema sprendžiama ne nuo to galo ir visai netinkamais metodais. Jau vien statistiniai SAM skaičiavimai, kiek ir kokių specialistų „reikia“ Lietuvai, skamba labai keistai, juk tai toks poreikis, kurį apskaičiuoti praktiškai neįmanoma. Viename savo straipsnyje kažkada jau minėjau, kad konkrečios specialybės gydytojų poreikis, pagal tokius skaičiavimus, analogiškas vidutinei vienos palatos ligonių temperatūrai, nieko nesako. Jei jau lygiuojamasi į ES, tai reikėtų iš esmės perskaičiuoti pačių rezidentų proporcijas pagal specialybes, ruošiant ne 80 procentų specialistų ir 20 procentų šeimos gydytojų, kaip yra dabar, o 80 procentų šeimos gydytojų ir 20 procentų specialistų.
Darbo vietą renkasi pats
Vokietijoje taip pat egzistuoja gydytojų trūkumo problema, ypač regionuose, tačiau pati gydytojų rengimo sistema iš esmės kitokia, kas palengvina panašių sunkumų sprendimus. Gydytojas rezidentas, čia vadinamas asistentu, baigęs medicinos studijas ieškosi darbo pats, jokių nukreipimų nei pasiūlymų nebūna. Tiksliau, pasiūlymų yra labai daug, kiekviena ligoninė siūlo vietas gydytojams asistentams, t. y. pasiūla kur kas didesnė už paklausą. Asistentai gali dirbti praktiškai gydymo įstaigoje, kur yra laisvų darbo vietų. Norėdamas tapti specialistu, gydytojas rezidentas privalo tam tikrą metų skaičių išdirbti numatytos specializacijos skyriuose ar ligoninės padaliniuose, tačiau darbo vietą jis visuomet renkasi pats. Lemiamas yra sveikatos priežiūros įstaigos gebėjimas jį ruošti kaip specialistą, o šį faktą patvirtina federacinės žemės gydytojų sąjunga. Tai atlikęs jis laikomas pabaigusiu rezidentūrą ir gali kada pageidauja kreiptis į federacinės žemės gydytojų sąjungą su prašymu suorganizuoti jam specialybės egzaminą.
Yra gydytojų, kurie visą gyvenimą pradirba gydytojais asistentais, kiti baigia rezidentūrą ir tampa specialistais labai greitai, tačiau darbo vietą jie visada renkasi patys.
Siūlomos premijos
Pastaruoju metu kuriamos įvairios programos ir koncepcijos, pritraukiančios gydytojus į regionus.
Pavyzdžiui, mūsų regione pradedantiems medicinos studentams siūloma pasirašyti sutartį su apskritimi įsipareigojant atidirbti tam tikrą laiką mūsų apskrityje už kasmėnesinę premiją studijų metu. Studentams siūloma 400-800 eurų priedas prie stipendijos mainais už rezidentūros atlikimą mūsų apskrityje. Panašios tendencijos yra ir kituose regionuose, tačiau tai kol kas nėra taisyklė. Šiomis stipendijomis kol kas susidomėjo pavieniai studentai, tačiau keletas žmonių jau pasirašė sutartis ir po 5-6 metų ateis dirbti į ligoninę gydytojais rezidentais.
Jonas Korsakas,
Vokietijos Elbe-Elster Klinikum Finsterwalde skyriaus vedėjas,
Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas




Reguliarus kavos gėrimas pailgina gyvenimą?
„Žmogų puošia darbas, mediką – kalėjimas“
Ar operuoti vaikui anginą?
Ar žarnyno valymas išnaikina mikroflorą? Ar galima tą mikroflorą atkurti?
Vaikui – pūlinukai burnoje, o gydymo rezultatų nėra
Jonizuotas vanduo ar jonizuotas smegenų plovimas?
Mitybos specialistė V.Kurpienė: latte kava arba obuolys irgi yra valgis
Garšva – ir maistui, ir sveikatai
Apie vadovavimą: žmonių pasitikėjimas pelnomas sąžiningumu, atsakomybe, teisingumu
Juodųjų serbentų ir jogurto gėrimas