Klausimas apie rezidentūros tvarkos keitimą nėra paprastas ir reikalauja išsamesnės diskusijos, kuri jau vyksta tiek medikų bendruomenėje, tiek tarp pačių studentų.
Dvi medalio pusės
Žvelgiant vien iš gydytojų rezidentų pozicijos, toks pasiūlymas – išties nepriimtinas. Juk dabar rezidentai ligoninėse dažnai atlieka „pigios darbo jėgos“ vaidmenį – atlikdami tą patį darbą, kaip ir jau baigusieji rezidentūrą medikai, tačiau gaudami kur kas mažesnį atlyginimą. Todėl natūralu, jog nedžiugina perspektyva, kad baigus rezidentūrą, jie dar privalės „atidirbti“ nedidelio miestelio (kur, tikėtina, jų sutuoktiniams būtų kur kas sudėtingiau rasti darbą) ligoninėse už atlyginimą, mažesnį, nei jie gautų didžiųjų miestų ligoninėse.
Antra vertus, turime matyti ir kitą medalio pusę – būtinybę pritraukti jaunus specialistus į „nepatrauklias“ darbo vietas. Daugelio regionų medicinos įstaigų vadovai pasakoja apie liūdną situaciją, senstantį kolektyvą (gydytojų amžiaus vidurkis – 50-60 metų), akcentuoja, kad kai kurių sričių medikus prisitraukti labai sunku ir kad ypač norėtųsi sulaukti jaunų specialistų. Kai kurių regionų sveikatos priežiūros įstaigos netgi kuria motyvacines programas, kurios padėtų prisivilioti jaunus specialistus ir skatintų juos įsitvirtinti, pasilikti tame regione.
Tad esant tokiai situacijai, natūralu, kad valstybė, finansuojanti profesinį medikų parengimą, suinteresuota, jog lėšos, investuotos į medikus, kartu su jais neemigruotų ir kad jaunais specialistais pasipildytų ne tik tos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios yra geidžiamos darbovietės, bet ir tos, kurioms tų jaunų medikų žinių, kompetencijos bei pagalbos labai reikia.
Geresnis sprendimas – motyvacinės programos
Vis dėlto, mano manymu, jaunų medikų motyvacinės programos ir patrauklesnės sąlygos įsitvirtinti regionuose galėtų būti geresnis sprendimas, nei dabar siūloma alternatyva. Problemos neišspręsime, kaip sovietmečiu priversdami specialistą dirbti mažame miestelyje. Tiek ligoninių vadovai, tiek ministerijos turėtų ieškoti motyvuojančių, o ne “prievartinių” būdų, kaip pritraukti specialistų į mažas ligonines.
Kitas klausimas – ar būtina kiekviename rajono centre išlaikyti dideles ligonines? Galbūt išties racionaliau ligonines stambinti, regioninėse gydymo įstaigose sutelkiant geresnius specialistus? Tuo tarpu norint, jog investuotos lėšos neemigruotų, galbūt galima su rezidentais pasirašyti sutartis ne dėl konkrečios darbo vietos, o dėl darbo Lietuvoje tam tikrą laikotarpį?
Kalbant apie tai, kaip tokios nuostatos atrodo ES kontekste – švietimas yra valstybių narių vidaus reikalas, o ar šie pasiūlymai nepažeidžia kitų ES teisės nuostatų (pvz., dėl laisvo asmenų judėjimo ir pan.), geriau galėtų atsakyti (ką ir privalės padaryti, jei šis pasiūlymas bus rimtai svarstomas ir priiminėjamas) LR Vyriausybės Europos teisės departamentas.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė,
Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė




Reguliarus kavos gėrimas pailgina gyvenimą?
„Žmogų puošia darbas, mediką – kalėjimas“
Ar operuoti vaikui anginą?
Ar žarnyno valymas išnaikina mikroflorą? Ar galima tą mikroflorą atkurti?
Vaikui – pūlinukai burnoje, o gydymo rezultatų nėra
Jonizuotas vanduo ar jonizuotas smegenų plovimas?
Mitybos specialistė V.Kurpienė: latte kava arba obuolys irgi yra valgis
Garšva – ir maistui, ir sveikatai
Apie vadovavimą: žmonių pasitikėjimas pelnomas sąžiningumu, atsakomybe, teisingumu
Juodųjų serbentų ir jogurto gėrimas