Prievarta problemos neišspręsime (1)

Klausimas apie rezidentūros tvarkos keitimą nėra paprastas ir reikalauja išsamesnės diskusijos, kuri jau vyksta tiek medikų bendruomenėje, tiek tarp pačių studentų.

Dvi medalio pusės

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Žvelgiant vien iš gydytojų rezidentų pozicijos, toks pasiūlymas – išties nepriimtinas. Juk dabar rezidentai ligoninėse dažnai atlieka „pigios darbo jėgos“ vaidmenį – atlikdami tą patį darbą, kaip ir jau baigusieji rezidentūrą medikai, tačiau gaudami kur kas mažesnį atlyginimą. Todėl natūralu, jog nedžiugina perspektyva, kad baigus rezidentūrą, jie dar privalės „atidirbti“ nedidelio miestelio (kur, tikėtina, jų sutuoktiniams būtų kur kas sudėtingiau rasti darbą) ligoninėse už atlyginimą, mažesnį, nei jie gautų didžiųjų miestų ligoninėse.

Antra vertus, turime matyti ir kitą medalio pusę – būtinybę pritraukti jaunus specialistus į „nepatrauklias“ darbo vietas. Daugelio regionų medicinos įstaigų vadovai pasakoja apie liūdną situaciją, senstantį kolektyvą (gydytojų amžiaus vidurkis – 50-60 metų), akcentuoja, kad kai kurių sričių medikus prisitraukti labai sunku ir kad ypač norėtųsi sulaukti jaunų specialistų. Kai kurių regionų sveikatos priežiūros įstaigos netgi kuria motyvacines programas, kurios padėtų prisivilioti jaunus specialistus ir skatintų juos įsitvirtinti, pasilikti tame regione.

Tad esant tokiai situacijai, natūralu, kad valstybė, finansuojanti profesinį medikų parengimą, suinteresuota, jog lėšos, investuotos į medikus, kartu su jais neemigruotų ir kad jaunais specialistais pasipildytų ne tik tos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios yra geidžiamos darbovietės, bet ir tos, kurioms tų jaunų medikų žinių, kompetencijos bei pagalbos labai reikia.

Geresnis sprendimas – motyvacinės programos

Vis dėlto, mano manymu, jaunų medikų motyvacinės programos ir patrauklesnės sąlygos įsitvirtinti regionuose galėtų būti geresnis sprendimas, nei dabar siūloma alternatyva. Problemos neišspręsime, kaip sovietmečiu priversdami specialistą dirbti mažame miestelyje. Tiek ligoninių vadovai, tiek ministerijos turėtų ieškoti motyvuojančių, o ne “prievartinių” būdų, kaip pritraukti specialistų į mažas ligonines.

Kitas klausimas – ar būtina kiekviename rajono centre išlaikyti dideles ligonines? Galbūt išties racionaliau ligonines stambinti, regioninėse gydymo įstaigose sutelkiant geresnius specialistus? Tuo tarpu norint, jog investuotos lėšos neemigruotų, galbūt galima su rezidentais pasirašyti sutartis ne dėl konkrečios darbo vietos, o dėl darbo Lietuvoje tam tikrą laikotarpį?

Kalbant apie tai, kaip tokios nuostatos atrodo ES kontekste – švietimas yra valstybių narių vidaus reikalas, o ar šie pasiūlymai nepažeidžia kitų ES teisės nuostatų (pvz., dėl laisvo asmenų judėjimo ir pan.), geriau galėtų atsakyti (ką ir privalės padaryti, jei šis pasiūlymas bus rimtai svarstomas ir priiminėjamas) LR Vyriausybės Europos teisės departamentas.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė,

Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė

Kategorija Nuomonė | Žymos: | Komentaras: 1

Facebook komentarai

Palikite atsiliepimą

Skaityti komentarus

„Žmogų puošia darbas, mediką – kalėjimas“ (1)

Stebint nūdienos medicinos sistemos ir teisės netobulumo akibrokštus, kiekvienam mąstančiam kyla klausimas: „Ar mūsų visuomenėje dar liko dėkingumo ir pagarbos medikui jausmas?“. Nejaugi šalies ekonominė, teisinė, kultūrinė, vertybinė sistema per daugiau nei dvidešimt nepriklausomybės metų šimtmečius vyravusį paternalistinį mediko ir paciento santykį pavertė visiškos nepagarbos ir neapykantos, o kartais ir pasipelnymo šaltiniu?
Įvykiai ir juos lydintys [...]

„Slidi“ profesija atvėrė kelią į belangę (7)

Prašome išklausyti mūsų, trijų VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės darbuotojų kreipimąsi į Jus. Viešumas yra paskutinė mūsų galimybė ir viltis būti išgirstiems. Tikimės, kad šis kreipimasis į visuomenę padės, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai atidžiau perskaitytų ir atkreiptų dėmesį į neatitikimus Šiaulių apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiuose.
 Trys Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės [...]

Airijos lietuvių bendruomenės įkūrėjas Mindaugas Vidugiris: „Anksčiau ėjau platyn ir tik paviršiumi, dabar einu siauryn ir neriu gilyn“

Jau 33 metus esu Mindaugas. 2025 metais  povandeniniu laivu plauksiu į Antarktidą. Ta proga jau daugiau nei penkeri metai nešioju tik skirtingų spalvų kojines.
 Gyvenau labai normalų gyvenimą. Buvau paprastas jaunas žmogus. Labai aktyvus ir vėliausi į įvairiausias veiklas ir pomėgius (tai ir dabar darau). Dirbau įvairiausius darbus, dievinau šokių muziką, „tūsovkes“, balius ir viską, [...]

Patricija Lukšytė: „Kiekvienas turi ant pečių galvą ir tegul galvoja ja“ (2)

Mokausi Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje, man 17 m., domiuosi kompiuterine grafika, fotografija, sportuoju, daug laiko praleidžiu su draugais ir, aišku, esu sveiko gyvenimo būdo šalininkė.
 Seniau buvau tikrai blogas vaikas: ir girtą tėvai pagavę buvo, ir apsirūkiusią… Anksčiau valgiau viską, ką norėjau ir kas man atrodė skanu, dabar esu vegetarė, visiškai atsisakiau gyvulinės kilmės baltymų, vengiu [...]

Simonas Dailidė: „Darysiu viską, kad matyčiau sveiką ir blaivią Lietuvą“

Simonas Dailidė, 19 metų. Gimęs ir augęs Vilniuje. Mokosi profesinėje mokykloje. Tai ketvirta mokymosi įstaiga. Nuo 5 klasės nesimokė. Šiemet baigia profesinę mokyklą. Išbandęs alkoholį ir narkotikus, pridaręs galybę rūpesčių savo tėvams, šiandien jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir tvirtai sako: darysiu viską, kas mano jėgose, kad prablaivinčiau Lietuvą!
Rūkyti pradėjau 5-oje klasėje. Būdavo, net naktimis, [...]

Pasaulio podiumų manekenė Eglė Terekaitė: „Gyvenimas yra didžiausia dovana ir jos švaistyti neverta“

Esu studentė, modelio darbas – tik malonus užsiėmimas, būdas uždirbti pinigų ir pamatyti pasaulį. Būdama 12-os gavau pirmąjį kontraktą skristi į Japoniją, o 13-os jau žingsniavau Tokijo podiumu, demonstravau drabužius ir dėvėjau nuotakos suknelę.
Kai manęs klausia ar esu pasiekusi karjeros viršūnę, užduodu sau klausimą o kas gi yra ta viršūnė? Kai uždirbi milijoną? Man [...]

100 tūkstančių litų investicija į Lietuvos sveikatos apsaugą, arba Kaip tapti grėsme nacionaliniam saugumui (11)

2012 metų kovo 8 diena, lėktuvas nusileidžia Kauno oro uoste. Jis vos prieš dvi su puse valandos pakilo iš Londono oro uosto. Pažįstami ir draugai klausia: „Ką jauti, kai atvyksti į Lietuvą?“ Sakau: „Nieko“. Nes jau daug metų po emigracijos į Lietuvą atvykstu apie 5-6 kartus per metus.  Grįžtu taip dažnai, kad nesijaučiu išvykęs, be [...]

Kaip tabako gamintojai Seime kvailių ar bendradarbių ieškojo

Tabako gamintojams pavyko. Visame pasaulyje atvirai žudikais vadinami veikėjai Lietuvos Seime rado kvailių (o gal, lietuviškomis vertybėmis matuojant, kaip tik labai apsukrių ir protingų politikų), kurie ėmėsi aukščiausiu lygiu atstovauti jų interesams.
„Pirmąja kregžde“ tapo Vito Matuzo pasiūlytos įstatymo pataisos, kurios, kaip teigiama, sumažino naštą tabako pramonei ir leido spausdinti tabako gaminių kainą ne ant [...]