Paklausius specialistus į nepaklausias darbovietes ketinama varyti prievarta (5)

 2012 m. Sausio 19 d., Ketvirtadienis

Medikų profesijos atstovus valdžios institucijos užsimojo supančioti ir grąžinti į sovietmetį, kai šie savo darbo vietą pelnytis galėdavo ne savo konkurencingumu, o „pagal paskyrimą“. Kalbinti jaunų gydytojų atstovai tikino negirdėję, kad kuris nors būsimas medikas tuo džiaugtųsi, bet už jų rengimą atsakingos institucijos tikina, kad naujoji (o gal senoji?) sistema būtų naudinga ir medikams, ir visuomenei. Tokios tvarkos pranašumų nemato ne tik studentai, bet ir kitų šalių patirtį su Lietuvos palyginti galintys medikai ir  sveikatos apsaugos politikai.

Pareigą trejus metus atidirbti nurodytose darbovietėse turėtų 25 proc. studentų. Kurie jų? © Fotolia.com

Privalomas „atidirbimas“

Medicinos rezidentūra – tai studijos pagal laipsnio nesuteikiančias medicinos krypties studijų programas, skirtos aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims, norintiems įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies gydytojo profesinę kvalifikaciją. Taip LR Vyriausybės 2003 m. nutarime ,,Dėl gydytojų rengimo“ dabar siūlomi įvardinti pagrindines studijas baigę medicinos absolventai, siekiantys įgyti mediko specializaciją dirbdami gydymo įstaigose. Tokios studijos vis dėlto yra darbas, kurį jaunieji gydytojai nori atlikti tose įstaigose, su kuriomis sietų savo ateitį. Tokie jų norai atrodo nepriimtini sveikatos apsaugos ir mokslo problemas sprendžiančioms institucijoms.

Yra parengtas nutarimo projektas, kuriuo siekiama, kad kai kurie asmenys, baigę tam tikras medicinos studijų programas ir gavę rezidentūros pažymėjimą, įsidarbintų ne trumpiau kaip 3 metams Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomoje vietoje. Siūloma, kad valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų, kuriose baigus studijas ir gavus rezidentūros pažymėjimą įsipareigojama įsidarbinti ne trumpiau kaip 3 metams, skaičius būtų ne mažesnis kaip 25 proc. bendro tais metais teikiamo rezidentūros vietų skaičiaus.

Vienpusis siūlymas

Tokia teisės akte numatyta pareiga nenudžiugino jaunųjų medikų, ir jie kreipėsi į atsakingas institucijas prašydami pradėti dialogą dėl gydytojų rengimo, įtraukiant į jį visas suinteresuotas grupes.

I. Būtienė įsitikinusi, kad „prievartos idėja“ sumanyta tam, kad būtų užkaišiotas gydytojų trūkumas rajonuose. Algirdo Kubaičio nuotr.

„Iki šiol su rezidentais nebuvo tariamasi. Vilniaus universiteto studentai ir rezidentai kreipėmės į atsakingas isntitucijas, nes esame prieš tokį nutarimo projektą. Tikimės, kad prie mūsų prisidės ir medicinos studentai iš Kauno. Kreipėmės, nes visų pirma dėl to projekto nebuvo su mumis tartasi, nebuvo diskusijos. Taip su rezidentais elgtis mažų mažiausiai negražu. Nagrinėjant nutarimo projektą kyla daug klausimų. Kodėl tokių pareigą skirtose vietose dirbti turinčių studentų turi būti ne mažiau kaip 25 proc.? Kodėl tada ne visi? Kaip bus nustatomos tos studijų kryptys? Ar nebus taip, kad į tas specialybes rezidentai išvis nestos?“– svarstė Lietuvos ir Europos jaunųjų gydytojų asociacijų narė gydytoja Indrė Būtienė.

Paprašyta pateikti atsakymus, kuo remiantis į nutarimo projektą buvo įtraukti 3 rezidentūros įdarbinant SAM numatytoje darbo vietoje metai ir kodėl tokia tvarka taikytina 25 proc. medicinos studentų, SAM pateikė lakonišką atsakymą: „Tik atlikus tarpinstitucinį teisinį vertinimą paaiškės realios tokio mechanizmo įgyvendinimo galimybės.“  

Tuo tarpu būsimais medikas ir studentų atstovas į nutarimo projektą įtrauktus skaičius pavadino tiesiog „gražia

Puslapiai: 1 2 3
Kategorija Dienos straipsnis | Žymos: , | Komentarų: 5

Facebook komentarai

Palikite atsiliepimą

Skaityti komentarus

Slaugos mokslininkas – prabanga Lietuvos ligoninėms ar poreikis?

Viena iš priemonių kelti slaugos paslaugų kokybę – vykdyti ir praktiškai taikyti šios srities mokslinius tyrimus. Tačiau, neminint kitų problemų, net ne visi Lietuvos gydymo įstaigų administracijos darbuotojai suvokia tokių tyrimų būtinybę. Yra ir tokių, kuriems atrodo, jog slaugos praktika ir mokslas jau išsisėmė – pakanka kruopščiai laikytis to, kas jau seniai žinoma. Kiti aukštesnę [...]

Maisto papildai: kliūtis ar atviras kelias vėžiui?

  Maisto papildai užkerta kelią vėžiui ar, priešingai, gali sąlygoti šios sunkios ligos atsiradimą? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai nuolat ieško, atlikdami įvairius klinikinius tyrimus ir sudaužydami į šipulius pernelyg optimistinį požiūrį į šiuos maisto produktus, kuriems taip norima priskirti gydomųjų savybių.
 Kur kas geriau – daržovės
 Praėjusią savaitę straipsnyje „Jautrių“ prekių sąraše – maisto papildai, [...]

Įstatymas gina pacientus, o kas gina slaugytojus? (4)

Šį rytą į kalėjimo kamerą uždaromi trys Šiaulių psichiatrijos ligoninės slaugytojai, teismo pripažinti žiauriai sumušę bejėgį pacientą. Šalies slaugytojai vieningai tvirtina – neįmanoma, kad tokią profesiją pasirinkęs žmogus smurtautų. Atvirkščiai, psichiatrinių ligoninių darbuotojai kone kasdien susiduria su ligonių agresija. Tačiau įstatymai gina pacientus, o slaugytojams belieka gintis patiems. 
Neįmanoma
„Taip negali būti ir taip nėra“, – paklaustas, [...]

Po dvejų metų bylinėjimosi medikė grąžinta į darbą

Po dvejų priverstinės pravaikštos metų Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) nutartimi grąžinama į darbą. Užsitęsusi istorija leidžia iš arčiau pažvelgti ne tik į profesinių sąjungų aktyvistų ir darbdavių santykius Lietuvoje, bet ir į viešųjų gydymo įstaigų valdymo problemas.
 „Manau, kad brutaliam smurtui galima pasipriešinti. Darbdavys išmetė mane [...]

Slaugytojams – ne tik baltas chalatas, bet ir moksliukų akiniai (7)

Kelis šimtmečius buvo įprasta manyti, kad slaugytojai yra švelnūs globėjai, gydytojo paskyrimu pacientams nešiojantys vaistus, švirkštus ir tvarsliavas. Ilgainiui ir pačių slaugytojų, ir visuomenės požiūris į šią specialybę kito. Dabar slaugytojai Lietuvoje vis aktyviau įeina į naują – mokslo – sferą ir tampa magistrais ar net daktarais. O netrukus jų gali ir patrigubėti, nes Lietuvos [...]

Afrika alsuojantis lietuvis apie išlikimo jausmą gamtoje

Afrikos kultūros ir kalbų tyrinėtojas Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Gediminas Degėsys yra matęs daug pasaulio. Ne tik todėl, kad yra lankęsis daugelyje Europos ir Afrikos šalių, bet ir todėl, kad tose šalyse sugeba susikalbėti vietinių žmonių kalbomis. 31-erių poliglotas per savo keliones sukaupė patirties, kuri ir jam pačiam padeda gyventi sveikai – ne tik [...]

Sveikatos apsaugos ministras nemąsto apie Lietuvos sveikatos priežiūros įvertinimą

Tapti Europos sveikatos priežiūros čempionu – Lietuvoje tai, matyt, skamba kaip utopijų utopija. Kitą savaitę Briuselyje bus paskelbta, kokia valstybė juo tapo, bet Lietuva šiuo įvykiu nelabai tesidomi. „Joks ministras į tuos apdovanojimus nevažiavo ir dabar nesiruošia“, –  sakė SAM atstovė spaudai, paklausta, kokiomis nuotaikomis ministerijoje laukiama Europos sveikatos vartojimo indekso.
 Tarptautinis įvertinimas
 Gegužės 15 d. [...]

Strateginis visuomenės tikslas turi būti paauglių gyvensenos formavimas

Nesunku suvokti, kad didžiosios socialinės sistemos negali būti visiškai ir noriai finansuojamos iš valstybės biudžeto ateityje. Švietimas, sveikata, socialinė parama – visos jos reikalauja labai daug pinigų ir neturi plėtros ribų. Galima dar prisiminti kariuomenę ar administraciją. Kitaip sakant, kiek duosi – tiek išleis.
 Kam skirti prioritetą?
Tačiau galima, tikriau ir reikia, žiūrėti kitaip. Kokie yra [...]