E. Terekaitė apie jai nepriimtiną modelio kasdienybę: rytas – su cigarete, vakaras – su alkoholiu (5)

 2012 m. Sausio 14 d., Šeštadienis

Eglė Terekaitė – pusę pasaulio apkeliavęs modelis. Jau devynerius metus besisukdama mados industrijoje mergina matė, kuo iš tikrųjų yra gyvos tos dažnai liūdno žvilgsnio podiumų ir žurnalų viršelių gražuolės. Tai neturi nieko bendra su sveikata. Tačiau pati Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų penktakursė gyvena priešingu gyvenimo ritmu: ne – rūkalams, ne – alkoholiui, ne – mėsai. Pasirodo, tokių pažiūrų gražuolei lietuvaitei išlaviruoti pasaulio mados industrijoje padeda ne tik savi principai, bet ir šeimos parama. 

Eglė Terekaitė vasarą Japonijoje, Fukuokos mieste. Asmeninio archyvo nuotr.

 Kada paskutinį kartą buvai pas gydytoją?

 Nesu turėjusi rimtų sveikatos sutrikimų. Negulėjau ligoninėje ir apskritai su gydytojais yra tekę bendrauti labai mažai. Prieš kelias savaites dariausi visus kraujo tyrimus ir galiu patvirtinti, kad atsisakius mėsos ir žuvies, mano kraujas nepablogėjo, bet pagerėjo. Seselės, komentuodamos mano tyrimus, klausė, ar valgau daug jautienos, kad hemoglobino kiekis kraujyje yra idealus (šypsosi.) Matosi, kad ligoninėse dar išlikęs siauras mąstymas, kai manoma, jog geležies ir baltymų galima gauti tik iš mėsos, nors juk mėsą iškepus ar išvirus, jų lieka minimaliai. Na, o kalbant apie bet kokios ligos gydymą, gydytojai pirmiausiai siūlo tabletes – savo aplinkoje pastebėjau, kad antibiotikų receptai yra išrašomi „lengva ranka“. Jei kada pajuntu pirmuosius peršalimo požymius, geriu imbiero arbatas su citrina ir stengiuosi neapkrauti organizmo sunkiu maistu. Kitą dieną jaučiuosi puikiai. Kai dar nesimaitinau vegetariškai, kartais turėdavau skrandžio problemų, jausdavausi aptingusi, net pietų pamiegodavau. Dabar to nebūna.

 Vegetarizmas – pasirinkimas dėl sveikatos, ar dėl moralinių įsitikinimų?

 Kai žmonės nustebę klausia, kodėl esu vegetarė, su jais galiu diskutuoti valandų valandas. Yra tikrai ne viena priežastis, kodėl tapau vegetare. Pirmiausia – tai moralinis aspektas. Mano nuomone, nei viena gyva būtybė neturėtų atsisveikinti su saule, kad mes pasisotintume. Taikus, nesmurtinis, švarus maistas yra kelias į sveiką kūną ir sielą. Tačiau esu įsitikinusi, kad negalima žmogaus versti tapti vegetaru, tam tikrai yra pribręstama. Aš pati niekada nebuvau mėsos ar žuvies megėja ir ją valgiau retai dėl įpročio bei manymo, kad mūsų organizmui to reikia. Svarbiausia būti atviram, domėtis savimi, skaityti literatūrą. Tik tuo besidomintį žmogų gali pasiekti sąmoningumas ir noras žinoti, kaip maistas atsidūrė ant stalo ir ką mes dedami į burną.

 Kaip tėvai ir draugai reagavo į tokį tavo apsisprendimą?

 Labai džiaugiuosi, kad vegetarizmo keliu pasukau drauge su visa šeima, o vėliau prisijungė ir kelios artimos draugės. Pradėjus maitintis vegetariškai pajutau kitą gyvenimo kokybę. Užuojauta kiekvienai gyvai būtybei, dėkingumas ir meilė viskam, kas mus supa tapo nuolatiniais mano palydovais.

 Ar sunku gyventi sveikai, gyvenant profesionalaus modelio gyvenimą?

 Modelio pasaulyje sveikatos samprata yra priešinga manajai: dažnas rytas yra pradedamas cigarete, energetiniu gėrimu ar stipria juoda kava, o diena baigiama alkoholiniais kokteiliais ir vakarėliais iki paryčių. Tinkamas dienos režimas ar subalansuota mityba daugeliui yra nepažįstama. Stengiuosi būti tolerantiška ir neteisti žmonių,

Puslapiai: 1 2 3
Kategorija Dienos straipsnis | Žymos: | Komentarų: 5

Facebook komentarai

Palikite atsiliepimą

Skaityti komentarus

Slaugos mokslininkas – prabanga Lietuvos ligoninėms ar poreikis?

Viena iš priemonių kelti slaugos paslaugų kokybę – vykdyti ir praktiškai taikyti šios srities mokslinius tyrimus. Tačiau, neminint kitų problemų, net ne visi Lietuvos gydymo įstaigų administracijos darbuotojai suvokia tokių tyrimų būtinybę. Yra ir tokių, kuriems atrodo, jog slaugos praktika ir mokslas jau išsisėmė – pakanka kruopščiai laikytis to, kas jau seniai žinoma. Kiti aukštesnę [...]

Maisto papildai: kliūtis ar atviras kelias vėžiui?

  Maisto papildai užkerta kelią vėžiui ar, priešingai, gali sąlygoti šios sunkios ligos atsiradimą? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai nuolat ieško, atlikdami įvairius klinikinius tyrimus ir sudaužydami į šipulius pernelyg optimistinį požiūrį į šiuos maisto produktus, kuriems taip norima priskirti gydomųjų savybių.
 Kur kas geriau – daržovės
 Praėjusią savaitę straipsnyje „Jautrių“ prekių sąraše – maisto papildai, [...]

Įstatymas gina pacientus, o kas gina slaugytojus? (4)

Šį rytą į kalėjimo kamerą uždaromi trys Šiaulių psichiatrijos ligoninės slaugytojai, teismo pripažinti žiauriai sumušę bejėgį pacientą. Šalies slaugytojai vieningai tvirtina – neįmanoma, kad tokią profesiją pasirinkęs žmogus smurtautų. Atvirkščiai, psichiatrinių ligoninių darbuotojai kone kasdien susiduria su ligonių agresija. Tačiau įstatymai gina pacientus, o slaugytojams belieka gintis patiems. 
Neįmanoma
„Taip negali būti ir taip nėra“, – paklaustas, [...]

Po dvejų metų bylinėjimosi medikė grąžinta į darbą

Po dvejų priverstinės pravaikštos metų Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) nutartimi grąžinama į darbą. Užsitęsusi istorija leidžia iš arčiau pažvelgti ne tik į profesinių sąjungų aktyvistų ir darbdavių santykius Lietuvoje, bet ir į viešųjų gydymo įstaigų valdymo problemas.
 „Manau, kad brutaliam smurtui galima pasipriešinti. Darbdavys išmetė mane [...]

Slaugytojams – ne tik baltas chalatas, bet ir moksliukų akiniai (7)

Kelis šimtmečius buvo įprasta manyti, kad slaugytojai yra švelnūs globėjai, gydytojo paskyrimu pacientams nešiojantys vaistus, švirkštus ir tvarsliavas. Ilgainiui ir pačių slaugytojų, ir visuomenės požiūris į šią specialybę kito. Dabar slaugytojai Lietuvoje vis aktyviau įeina į naują – mokslo – sferą ir tampa magistrais ar net daktarais. O netrukus jų gali ir patrigubėti, nes Lietuvos [...]

Afrika alsuojantis lietuvis apie išlikimo jausmą gamtoje

Afrikos kultūros ir kalbų tyrinėtojas Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Gediminas Degėsys yra matęs daug pasaulio. Ne tik todėl, kad yra lankęsis daugelyje Europos ir Afrikos šalių, bet ir todėl, kad tose šalyse sugeba susikalbėti vietinių žmonių kalbomis. 31-erių poliglotas per savo keliones sukaupė patirties, kuri ir jam pačiam padeda gyventi sveikai – ne tik [...]

Sveikatos apsaugos ministras nemąsto apie Lietuvos sveikatos priežiūros įvertinimą

Tapti Europos sveikatos priežiūros čempionu – Lietuvoje tai, matyt, skamba kaip utopijų utopija. Kitą savaitę Briuselyje bus paskelbta, kokia valstybė juo tapo, bet Lietuva šiuo įvykiu nelabai tesidomi. „Joks ministras į tuos apdovanojimus nevažiavo ir dabar nesiruošia“, –  sakė SAM atstovė spaudai, paklausta, kokiomis nuotaikomis ministerijoje laukiama Europos sveikatos vartojimo indekso.
 Tarptautinis įvertinimas
 Gegužės 15 d. [...]

Strateginis visuomenės tikslas turi būti paauglių gyvensenos formavimas

Nesunku suvokti, kad didžiosios socialinės sistemos negali būti visiškai ir noriai finansuojamos iš valstybės biudžeto ateityje. Švietimas, sveikata, socialinė parama – visos jos reikalauja labai daug pinigų ir neturi plėtros ribų. Galima dar prisiminti kariuomenę ar administraciją. Kitaip sakant, kiek duosi – tiek išleis.
 Kam skirti prioritetą?
Tačiau galima, tikriau ir reikia, žiūrėti kitaip. Kokie yra [...]