Ar vitaminai gelbsti nuo širdies ir kraujagyslių ligų?(3)

Jau banalia tiesa tapo tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmoji mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Kasdien pasirodo daug naujos informacijos, pranešimų, straipsnių, žiniasklaidoje mirga įvairių maisto papildų ir vitaminų reklamos, kuriose teigiama, kad šios medžiagos padeda išvengti širdies infarkto, užkerta kelią kitoms širdies ir kraujagyslių ligoms. Kaip yra iš tiesų?

Reklama

Širdies ir kraujagyslių ligų pagrindas yra aterosklerozė – kraujagyslių pakitimai, sukeliantys jų spindžio susiaurėjimą ir kraujo apytakos sutrikimus širdies raumenyje, smegenyse ir kituose organuose. Svarbus aterosklerozės atsiradimo ir eigos faktorius yra oksidaciniai procesai. Fiziologiškai organizme yra pusiausvyra tarp oksidantų ir antioksidantų. Sutrikus šiai pusiausvyrai ir atsirandant laisviesiems deguonies radikalams ankstyvosiose aterosklerozės stadijose kraujagyslėse prasideda riebalų oksidacija, dėl to pažeidžiamas vidinis kraujagyslės ląstelių sluoksnis – endotelis ir pradeda formuotis aterosklerotinės plokštelės. Oksiduotos smulkios riebalų dalelės, vadinamieji mažo tankio lipoproteinai, pritraukia ir aktyvuoja uždegimą palaikančias ląsteles ir šitaip toliau ardoma kraujagyslės sienelė. To pasekmė gali būti širdies infarktas, galvos smegenų insultas, rankos ar kojos kraujagyslių trombozės su galūnių amputacijomis.

Organizmui svarbi medžiaga azoto monoksidas (NO) plečia kraujagysles ir šitaip palaiko normalią kraujotaką audiniuose. Laisvieji deguonies radikalai gali keletu mechanizmų slopinti šios medžiagos aktyvumą ir šitaip skatina aterosklerozės vystymąsi.

Ar vitaminai ir kiti maisto papildai,  taip dažnai reklamuojami ir siūlomi žiniasklaidoje, gali apsaugoti nuo aterosklerozės ir grėsmingų jos komplikacijų? Pateikiame moksliniais įrodymais pagrįstus duomenis.

Vitaminai, turintys antioksidacinių savybių

Vitaminas A ir jo pirmtakas beta karotinas tirtas daugelyje studijų. 1996 metais paskelbto tyrimo duomenimis, beta karotinas neapsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Studijoje buvo tirta daugiau kaip 22 071 vyras, vidutiniškai 12 metų vartojęs beta karotiną.

Kitas vidutiniškai 5 metus trukęs tyrimas su beveik 2 tūkst. rūkančių pacientų, jau išgyvenusių širdies infarktą, parodė, kad beta karotinas netgi padidina mirties riziką po miokardo infarkto. Todėl rūkantiems pacientams maisto papildai, turintys beta karotino, neturėtų būti rekomenduojami.

Trečia studija tyrė 20 tūkst. sveikų moterų. Per daugiau nei 4 metus nenustatytas reikšmingas skirtumas, širdies infarkto, insulto ir kitų komplikacijų rizikos sumažėjimas. Apibendrinant 8-ių tyrimų rezultatus galima teigti, kad beta karotinas ir vitaminas A nesumažina širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos.

Vitaminas C organizme atlieka labai daug funkcijų: jis tiesiogiai veikia kaip antioksidantas, stiprina imuninę sistemą, svarbus vėžinių ligų profilaktikai. Labai maža vitamino C koncentracija kraujuje susijusi su padidėjusia vėžio rizika. Nenustatytas joks ryšys tarp vitamino C koncentracijos ir širdies bei kraujagyslių ligų. Tyrimo metu stebėtos moterys, vidutiniškai 9 metus vartojusios vitaminą C. Nenustatytas joks ryšys tarp širdies infarkto, insulto ir kitų kardiovaskulinių įvykių rizikos bei vitamino C vartojimo.

Kitame 2008 metais paskelbtame tyrime lyginta beveik 15 tūkst. pacientų, vartojusių vitaminą C, vitaminą E ir jų kombinaciją su papildų nevartojusių žmonių grupe. Nė vienoje tiriamųjų grupėje nenustatytas teigiamas vitaminų C ir E poveikis širdies ir kraujagyslių ligoms. Taigi vitaminas C neturi jokios įtakos širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.

Daugeliu tyrimų įrodytas antioksidacinis vitamino E poveikis riebalų rūgštims. Tačiau ar šis poveikis pasireiškia sumažėjusia ligų rizika? Didelė 1993 metais paskelbta studija analizavo beveik 90 tūkst. moterų mitybos įpročius. Apklausus moteris paaiškėjo, jog vitamino E vartojimas (bent 100 IE/dieną) sumažino širdies infarkto ir mirties riziką nuo 0,085 iki 0,052 proc. Panašiame apklausiamajame tyrime įrodytas nedidelis rizikos sumažėjimas ir vyrams. Šiems rezultatams patvirtinti vėliau buvo suplanuoti tolesni prospektyviniai tyrimai, kurie, deja, šių rezultatų nepatvirtino.

Priešingai, viename iš naujausių tyrimų vitaminą E vartojusių pacientų grupėje nustatyta didesnė širdies nepakankamumo išsivystymo rizika. Pirmaisiais tyrimais nustatytas apsaugantis vitamino E poveikis nepasitvirtino, todėl jo papildų vartoti nerekomenduojama. Amerikos širdies asociacija siūlo tiesiog rinktis vitamino E gausų maistą.

Vitaminai be antioksidacinių savybių

Baltymų apykaitos organizme produktas homocisteinas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Padidėjusi homocisteino koncentracija kraujuje yra svarbus rizikos faktorius, kurį patvirtino ne vienas didelės apimties mokslinis tyrimas. Vitaminai B6, B12 ir folinė rūgštis reikalingi organizme paverčiant homocisteiną į aminorūgštį metioniną. Mažėjant homocisteino koncentracijai tuo pat metu mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dėl to tirtas B grupės vitaminų ir folinės rūgšties poveikis širdžiai ir kraujagyslėms galėtų mus apsaugoti nuo šių ligų.

Vieno tyrimo metu  stebėti miokardo infarktu sergantys pacientai, kuriems buvo skiriamas vitaminas B12 ir folinė rūgštis. Tiriant homocisteino koncentraciją gydymo eigoje nebuvo nustatyta jokių pakitimų. Tuo pat metu rasta vienoda širdies ir kraujagyslių ligų rizika abiejose tiriamųjų grupėse. Panašūs rezultatai buvo ir kito tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 5 500 pacientų, pusė kurių daugiau kaip 5 metus vartojo vitamino B6, vitamino B12 ir folinės rūgšties kombinaciją. Papildus gavusių pacientų grupėje nustatyta netgi didesnė širdies ligų rizika. Naujasis tyrimas, kurio rezultatai paskelbti 2010 metais, įtraukė daugiau kaip 8 tūkst. pacientų, kurių pusė buvo gydomi B grupės vitaminais. Ir šios studijos metu nenustatytas vitaminų B6, B12 ir folinės rūgšties profilaktinis poveikis galvos smegenų insulto ar širdies infarkto išsivystymui.

Apibendrinant galima teigti, jog nepaisant įrodyto neigiamo homocisteino koncentracijos poveikio širdžiai ir kraujagyslėms, papildomas vitaminų B6, B12 ir folinės rūgšties vartojimas nesumažina homocisteino koncentracijos ir neužkerta kelio širdies ir kraujagyslių ligoms.

Vitaminas D

JAV tiriant ligoninėje gydomus pacientus net 57 proc. nustatytas vitamino D trūkumas. To priežastys yra kompleksinės: trumpas laikas, praleidžiamas gryname ore ir saulėje, įvairių medikamentų vartojimas, nesubalansuota mityba, ilgos žiemos be saulės šviesos ir kt.

Vitamino D vaidmuo jau tvirtai įrodytas osteoporozės – ligos, sukeliančios kaulų tankio retėjimą ir kaulų lūžius, profilaktikai. Taip pat yra įrodymų, kad vitaminas D didina širdies raumens atsparumą stresui, o esant jo trūkumui dažniau išsivysto širdies nepakankamumas. Dėl šių priežasčių buvo atlikta nemažai tyrimų siekiant tai patvirtinti arba paneigti.

Framingam studijoje daugiau apie 5 metus buvo stebimi daugiau kaip 1 700 pacientų. Nustatyta, kad pacientams, kurių organizme trūksta vitamino D, širdies ligų rizika buvo 62 proc. didesnė. Dar didesnė rizika – pacientams, sergantiems padidėjusiu kraujospūdžiu.

Kitame tyrime stebėta daugiau kaip 18 tūkst. sveikų vyrų. Per 10 metų širdies infarkto rizika esant vitamino D trūkumui buvo du kartus didesnė. Kita vertus, stebint pacientus, kurie vartojo vitaminą D, ir lyginant juos su vitamino negavusiais pacientais nenustatytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažėjimas.

Viena studija stebėjo daugiau kaip 36 tūkst. moterų, pusė kurių buvo gydomos vitaminu D ir kalcio preparatais. Lyginant gydomas moteris su kontroline grupe nenustatyta sumažėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Vitamino D trūkumas, be abejonės, susijęs su didesne širdies ligų rizika, tačiau kol kas neįrodyta, jog papildomas vitamino D vartojimas tiesiogiai ją sumažintų.

Vitaminai: nauda širdžiai ar našta piniginei?

Vitaminų profilaktinis poveikis siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodytas. Antioksidacinių savybių turintys vitaminai A ir C tyrimuose neparodė jokio širdį ar kraujagysles apsaugančio poveikio, o vartojant vitaminą E netgi pastebėta padidėjusios rizikos tendencija. Vitaminai B6, B12 ir folinė rūgštis taip pat nesumažina širdies ligų rizikos. Kol kas tebesitęsia diskusijos dėl vitamino D vaidmens, čia dar reikalingi nauji ir platūs prospektyviniai tyrimai.

Maisto papildai negali pakeisti maisto

Nepaisant riboto vitaminų bei kitų maisto papildų poveikio siekiant išvengti ligų, Lietuvos medikai pastebi, jog daugelis žmonių priskiria jiems vos ne stebuklingas savybes.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja Jūratė Anušauskienė pasakojo, jog pagyvenusieji žmonės, paveikti reklamų ar patarti kaimynų, draugų ar giminaičių, prisiperka jų ir net atsiveža į ligoninę „didelius maišus“. Tuomet gydytojams tenka atrinkinėti, kas žmogui reikalinga, o kas ne.

„Žmonės įtikinami, kad papildai padės, ir jie ieško pagalbos. Bet ką padarytų, kad jam būtų geriau. Kita vertus, veikia ne vien reklama – žmogui daug paprasčiau išgerti papildą nei  atsisakyti ko nors malonaus sau - sotaus valgio, rūkymo ar gėrimo. Papildai reikalingi tada, kai nustatomas jų trūkumas. Neretai nustatome, kad žmogui trūksta kalio ar magnio – tuomet juos rekomenduojame. Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis neblogai  švelniai veikiantys raminamieji  žoliniai preparatai, nors ir jie turi savo pavojų – ne visada žinoma sudėtis. Todėl geriant kartu su kitais vaistais, nebeaišku, kokia sąveika“, - pasakojo J. Anušauskienė.

Gydytoja pacientams, jei tik nėra virškinimo sutrikimų, ūmios ligos,  patartų užuot gėrus savarankiškai pasirinktus vitaminus ar kitus maisto papildus, verčiau valgyti subalansuotą visavertį maistą.

Jai pritaria ir Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė: „Geriau subalansuotas visavertis maistas nei papildai, bet jei žmogus negali normaliai kelis kartus per dieną pavalgyti, geriau visada dar papildomai išgerti vitaminą.“

Jos pastebėjimu, žmonės per mažai vartoja šviežių vaisių ir daržovių, dažnai skrandį  prikemša neaiškios kokybės maisto produktų, o tai sukelia ir akmenligę, ir kitas ligas.  Todėl ji vasarą patartų šviežius vaisius, daržoves ar uogas valgyti „pilna burna“.

Gydytoja apgailestauja, jog pacientai retai klausia profesionalaus gydytojo patarimo dėl maisto papildų vartojimo– dažniau pasitiki reklamomis, kaimynų ar giminaičių patarimais.

„Tai gana didelė problema. Vitaminai irgi priskiriami prie maisto papildų ir jie turi būti parenkami individualiau. Sutinku, kad kai kurie jų yra universalūs, gali nepakenkti žmogui,  bet gali ir neduoti jokios naudos. Kartais efekto ir negaunama. Būna atvejų, kai žmonės tikisi išgyti vartodami papildus, nors reikia didesnio medicininio įsikišimo. Pavyzdžiui, jei yra didelio laipsnio artrozė – papildai nepadės, nes reikalinga protezavimo operacija. Tačiau žmonės geria papildus ir nusivilia“, - pasakojo šeimos gydytoja.

Kokių žmogui maisto medžiagų trūksta, geriausiai parodo kraujo tyrimai. R. Seniūnaitė informavo, jog šeimos gydytojas gali ištirti kalio ir natrio kiekį kraujuje.

„Bet, be jų,  yra daugybė kitų mikroelementų: kalcis, magnis ir kt.,  kurių trūkumas gali sukelti širdies skausmus. Dėl detalesnio ištyrimo duodame siuntimą pas specialistą arba pacientas gali kreiptis į laboratoriją“, - pasakojo gydytoja.

Gydytoja dietologė Žana Antonova primena: maisto papildai negali ir neturi pakeisti maisto. „Maisto papildas - tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną, kuris vienas arba derinamas su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maisto ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildo negalima sutapatinti su vaistu ir jam negalima priskirti vaistų savybių bei poveikio“, - informuoja ji.

II dalyje skaitykite: ar seleno turintys maisto papildai iš tiesų apsaugo širdį ir kraujagysles? Ar kofermentas Q10 padeda išvengti širdies nepakankamumo? Nesočiosios omega 3 riebalų rūgštys – naudingas maisto papildas ar pinigų išmetimas į balą?