Alternatyvi sveikatos apsaugos ministerija kurs sveikesnę ir dvasingesnę Lietuvą(3)

Neseniai įkurtus Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmus jos prezidentas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis palygina su alternatyvia sveikatos apsaugos ministerija. Tik viena jų orientuota į ligų gydymą, o naujoji -  į sveikatos puoselėjimą ir saugojimą.

Reklama

Kodėl prireikė kurti šią „ministeriją“?  Ko nepadaro veikiančioji oficialiai?

Mūsų sveikatos apsaugos  sistema susiduria su didelėmis problemomis. Geometrine progresija daugėja lėtinių  neinfekcinių ligų - hipertenzijos, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų, kurios susijusios su gyvenimo būdu. Jos neišgydomos, tik nuslopinami simptomai.  Nors gyvenimo trukmė ilgėja – žmonės išgelbstimi, simptomų nėra, bet jų gyvenimo  kokybė bloga – visi skundžiasi.  Nebėra ir sveikų vaikų, reikia imti į armiją - nebėra kam. Poliklinikose eilės.  Ligos lyg ir gydomos – viskas gerai, bet kur dingo sveiki žmonės?..

Medicina pasidarė  labai specializuota, nuasmeninta. Ji  atsako tik  į klausimą, kaip pagerinti organo būklę vaistais, bet nesistengia atsakyti į klausimą, kodėl sutriko jo veikla. Gal nusilpo gyvybinės galios, gal nebūtų sirgęs, jei būtų laiku buvę pasakyta, kaip išvengti tų problemų?  Yra polinkis į hipertenziją – ko nedaryti, kad spaudimas nekiltų.  Vystosi totalinė visų žmonių priklausomybė nuo vaistų. O farmacijos kompanijos iš to maitinasi.

Sveikatos  apsaugos paslaugoms finansuoti užpraeitais metais skirta 4,7 mlrd. litų,  iš jų beveik 2 mlrd. -  vaistams kompensuoti, t. y. atiteko farmacijos pramonei. Sveikatos programoms skirta  tik 120 mln. litų. Taigi ligų gydymas finansuojamas 35 kartus daugiau nei sveikatos programos.

Atėįo laikas orientuotis ne į pasekmes, o į priežastį, į  mediciną pažiūrėti kitu kampu.

Kaip kilo mintis įkurti Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmus? Koks jo pagrindinis siekis?

Rūmai neatsirado tuščioje vietoje. Šių metų kovo 25 dieną Klaipėdos universitete buvo organizuotas pirmasis Lietuvos natūralios medicinos forumas. Jo metu ir nuspręsta įkurti tokius rūmus. Sveikatos apsaugos ministerija 2009 metais tiems klausimams spręsti  buvo sudariusi darbo grupę.  Tačiau ši susirinko du kartus ir dingo.

Pagrindinis rūmų siekis - pagerinti žmonių sveikatingumo lygį, paskatinti mąstymą, orientuotą į sveiką gyvenseną. To reikia, nes šiuo metu mūsų mąstymas orientuotas į ligų gydymą. O dar Vydūnas sakė, kad daug svarbiau palaikyti sveikatą, o  ne ligas gydyti.

Tuo vadovaudamiesi sieksime praturtinti sveikatos apsaugą naujais natūraliais  gydymo ir reabilitacijos metodais, naujais sveikatos tausojimo būdais. Rūmai sieks suvienyti visas sveikatos srityje dirbančias organizacijas, kurių – net keli šimtai, bet tarp jų  nėra vienovės. Jos išsiblaškiusios, valdžia su jomis nesiskaito.

Visas  natūraliosios  medicinos ir sveikos  gyvensenos darbas nestruktūriškas:  neaišku,  kaip jas vertinti, kurios praktikos efektyvios, kurios tik pinigų viliojimas, o trečios dar ir žalingos. Mes sieksime šią veiklą susisteminti ir įvertinti. Tai nėra paprasta, bet apie tai reikia pradėti kalbėti ir dirbti ta linkme.

Norime kad valstybė turėtų realią, o ne deklaratyvią sveikatos politiką.  Atsigręžus į sveikatą, o ne ligas, pinigų būtų sutaupyta.

Įkūrus rūmus pasigirdo kalbų, kad  sveikatos apsauga sugrįš į viduramžių laikus, kad oficialiai pradės gydyti šarlatanai...

Taip, ir šioje srityje yra problemų, o kartais – ir  pavojų, nes tas kitas požiūris nėra reikiamai įvertintas, suformuluotas, klasifikuotas. Labai marga šios srities specialistų kvalifikacija.  Nėra reikiamo sveikatinimo veiklos, gydymo būdų, metodikų, medžiagų, priemonių, įstaigų atestavimo sistemos ir pan.  Nėra tokią veiklą reglamentuojančios įstatymų bazės, kvalifikuotų specialistų ruošimo sistemos.

Kai visa veikla bus  klasifikuota, įvertinta, sertifikuota, neliks vietos šarlatanizmui.  Jei natūralios medicinos atstovas neturės rūmų išduoto sertifikato, rodančio,  kad jo veikla patikrinta, – jis bus išstumtas iš rinkos.

Dabar kas netingi atvažiuoja į Lietuvą ir skaito paskaitas apie natūralią mediciną, apie sveiką gyvenseną. Neaišku, ką skaito, kas. Šių „šamanų“ kompetencija  taip pat turi būti vertinama.

Žmonės, nuo seno labiau vertinantys natūralius gydymo būdus, skundžiasi, kad jie turi mokėti du kartus – sveikatos draudimo mokestį, o dar užmokėti už gydymą, pavyzdžiui, homeopatui. Tarsi nėra lygybės?

Taip, todėl ir reikėtų tuo natūralios medicinos specialistus įvertinti, atestuoti  ir mokėti už jų paslaugas. Kai kuriose šalyse taip ir yra – šios paslaugos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Juk žmogui turi būti suteikta pasirinkimo laisvė. Jei jis nepatenkintas  valstybine gydymo įstaiga – jis gali eiti kitur.

Natūralios medicinos srityje turi būti vykdomi ir moksliniai  tyrimai. Šiuo metu  jie nevykdomi, nes niekas nefinansuoja. Farmacijos kompanijos skiria tam šimtus milijonų, nes žino, jog įdėti pinigai, pardavus naujus vaistus, sugrįš su kaupu.  O kaip atlikti natūralios medicinos mokslo  tyrimus, kas juos finansuos? Reikia tuo rūpintis – kaupti lėšas, organizuoti tyrimus, samdyti tam mokslininkus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Kokia bus rūmų struktūra? Kas vertins natūralios medicinos atstovus?

Rūmai iš dviejų sektorių, numatyti du viceprezidentai. Sveikos gyvensenos sektorius bus suskirstytas  į penkis -  fizinės kultūros, sveikos aplinkos ir ekologijos, sveikos mitybos ir produktų, psichoemocinės  ir dvasinės sveikatos, jogos ir kitų Rytų sveikatos palaikymo sistemų - komitetus.

O natūralios medicinos sektoriuje numatyta net 10 komitetų: Ajurvedos, tradicinės kinų medicinos, homeopatijos, augalų gydomojo poveikio (šios keturios kai kuriuose Europos universitetuose dėstomos kaip atskiros disciplinos), gyvūnų gydomojo poveikio metodikos, integruotų gydomųjų fizinių pratimų, manualinio kontakto poveikio metodikų, gamtinių-fizikinių faktorių gydomojo poveikio, psichoemocinio gydomojo poveikio, energetinio gydomojo poveikio komitetai.

Kiekvienas komitetas turės savo prezidentą, savo ekspertizės komisiją. Jei, pvz.,  ekstrasensai nori, kad būtų pripažinti, jie išsirenka vadovą, ekspertus, turinčius išsilavinimą. Šie tikrina  kitus ir vertina  pagal tam tikrus principus ir kriterijus.  Pirmiausia specialistai tarpusavyje sprendžia, paskui teikia prašymą rūmų prezidiumui. Prezidiumo lygyje  sprendžiama, ar metodas gali būti taikomas, ar trūksta mokymų. Jei metodas pripažįstamas veiksmingu, prezidiumas kreipiasi  į trečią lygį - SAM,  kad ji patvirtintų ir būtų skirtas finansavimas paslaugoms apmokėti.

Į ką pirmiausia kreiptumėtės pats – į gydytoją ar natūralios medicinos atstovą, jei staiga susirgtumėte, pvz., imtų skaudėti pilvą?

Jei skaudėtų pilvą,  pirmiau eičiau pas gydytoją sužinoti, kas  yra. Jei koks pūlinys, turi būti išoperuota. Bet paskui reikia galvoti, kodėl susirgau:  gal  valgiau nesveiką maistą,  gal per daug miegojau, nejudėjau, gal negražiai galvojau, gal arbatos negėriau ir sustojo virškinimas. Blogai, jei koks pūlinys yra pradedamas  gydyti užkalbėjimu.

Įprastinė medicina ir natūralioji - kaip dvi kojos. Jos nėra priešai, o viena kitą papildo.

Genovaitė Privedienė

genovaite@vlmedicina.lt